Trąšos: nei pirkti, nei laukti

Azoto trąšų rinka yra išsibalansavusi, todėl analitikai sunkiai prognozuoja ateinančių metų situaciją. Ūkininkai be trąšų neišsivers. Kiek jų išbers į laukus? Tai priklausys nuo kiekvieno žemdirbio piniginės, pasirinkto varianto ir išmonės.

Nedrįsta spėlioti

Anot analitikų, azoto trąšų trūkumas juntamas visoje Europoje. Dėl sustabdytų gamyklų per mėnesį jų stokojama apie 500 tūkst. t. Todėl stebimas ir mažesnis trąšų sunaudojimas. Kokia bus ateinančių metų azoto trąšų pasiūla ir kaina? Tai priklausys nuo geopolitikos įvykių pasaulyje.

Jurbarko r. ūkininkaujantis Raimundas Jovarauskas nedrįso spėlioti, kokie bus ateinantys metai. „Neįsivaizduoju, ko galima tikėtis. Nesu nusipirkęs azoto trąšų, tačiau kiekvienas ūkininkas priima skirtingus sprendimus. Vieni yra užsipirkę trąšų, kiti – tik dalį, o treti kol kas neperka ir tikisi geresnių laikų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas. Pasak redakcijos pašnekovo, šiemet ūkininkai stengėsi azotines trąšas naudoti taupiau. O juk azotas – svarbiausias augalų mitybos elementas, turintis daugiausia įtakos derliui ir kokybei. Todėl azotinių trąšų normų mažinimas turėjo ir atitinkamą grąžą – žemdirbiai kūlė prastesnės kokybės derlių. „Ar trąšų mažinimas ekonomiškai naudingas? Nežinau, nes dar nepardaviau grūdų. Kai parduosiu, paskaičiuosiu. Dabar grūdų kainos nukritusios. Labai keista, kad staiga niekam nebereikia grūdų. Visi stengiamės dirbti pelningai, o valstybei žemės ūkis neįdomus“, – savo nuomonę išsakė R. Jovarauskas.

Nesuka galvos

Galvos dėl trąšų įsigijimo nesuka Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna. „Trąšų įsigijau per kooperatyvą, kuriam priklausau. Kooperatyvas birželį jas pirko centralizuotai. Jau esame įsigiję apie 70 proc. reikalingų azoto trąšų. Dirbdami per kooperatyvą, bandome gaudyti geresnę kainą. Tačiau nesitikime, kad pavyks ją pagauti. Kartais pavyksta, o kartais – ne. Vasarą amonio salietros tona kainavo 700–740 Eur, vėliau – 980–1 000 Eur. Dabar rinkoje pasirodė uzbekiškos azotinės trąšos. Jos, kiek teko girdėti, yra šiek tiek pigesnės. Todėl manau, kad yra tendencija įsigyti pigesnių trąšų. Žemdirbiai viliasi, kad jos atpigs“, – redakcijai kalbėjo S. Stirna. LŪS Kaišiadorių skyriaus pirmininkas mano, kad jo rajono žemdirbiai jau yra įsigiję dalį azotinių trąšų. Tačiau jie dar nėra pasiruošę sezonui 100 proc. Daryti tokį žingsnį, anot redakcijos pašnekovo, būtų rizikinga. „Didžioji dalis žemdirbių dar nepardavę grūdų, visi lūkuriuoja. Grūdų supirkimo kainos leidžiasi žemyn. Todėl jie tikisi, kad leisis ir trąšų kainos. Ekonomistai kalba ir apie ekonomikos lėtėjimą“, – sakė S. Stirna, pridurdamas, kad kai tik saulė nušvis, atsiras azotinių trąšų stygius, nes daug gamyklų nedirba arba dirba nepilnu pajėgumu. Jis pastebi, kad pastaruoju metu ūkininkai mažina mineralinių trąšų kiekį, nes tai ragina daryti žaliasis kursas. „Ir aš ūkyje sumažinau azotinių trąšų naudojimą. Pernai pasėjau daugiau žirnių, tokį patį jų kiekį išlaikiau ir šiemet. Žirniai – geras priešsėlis, tai viena iš alternatyvų norint pagausinti azoto atsargų kiekį dirvožemyje. Tačiau žirniai – nišinė kultūra, jos pjūtis sudėtingesnė, priklausanti nuo gamtos sąlygų, taip pat reikia turėti sandėlius jiems laikyti, nes supirkėjai pirmiausia perka rapsus ir kviečius“, – dėstė argumentus  ūkininkas.

Tos pačios mintys

LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius teigė, kad kasmet ūkininkus kankina tos pačios problemos ir mintys: kaip kuo brangiau parduoti savo užaugintą produkciją ir kaip kuo pigiau nusipirkti trąšų? Pasak ŪP pašnekovo, ūkiuose didžiąją dalį trąšų sudaro azotinės trąšos. Ir kaip be jų? Juk kaip bebus kalbama, kokie Lietuvos ūkininkai yra žali, be trąšų užauginti gero ir kokybiško derliaus jiems nepavyks. „Buvo metų, kai pasibaigus sezonui, rugsėjį–spalį ūkininkai jau turėdavo visas trąšas arba nors pusę reikiamo jų kiekio. Dabar – kitaip. Dalis ūkininkų jų jau yra nusipirkę, ir nepigiai. Jų logika – paprasta, ūkiška. Juk reikia turėti trąšų, kurių pakaktų nors pirmam tręšimui. Ir jie teisūs. Kita dalis galvoja kitaip: galbūt pasibaigs karas, gal trąšos gerokai atpigs, nes pigs dujos, ir tada nusipirks. Ir jie yra teisūs. Visaip gali būti“, – teigė Z. Aleksandravičius. Kaip elgiasi žemdirbių „socialiniai partneriai“? Jie gamina, parduoda trąšas, yra laimėtojų pusėje. Jie bando įtikinti, kad bus dar blogiau, jei dabar ūkininkai nepirks trąšų. „Kiekviena firma, prekiaujanti trąšomis, turi begales konsultantų, kurie nuolat perša savo mintis. Ūkininkai pasigenda mokslo žmonių, kurie objektyviai galėtų dėstyti savo pasiūlymus. Liūdna situacija ir su konsultavimo tarnyba, pozicijos yra užleistos firmoms, beveik nebeliko tokių žmonių, kurie yra nepriklausomi, kurie turi savo nuomonę, ir gali ją skleisti. Todėl gabūs ir gaspadoriški ūkininkai patys daro įvairius bandymus, ieško, kuo kompensuoti azoto trąšų stygių, kad nesumažėtų žemės ūkio gamyba. Jie su kolegomis dalijasi savo patirtimi ir eksperimentų rezultatais“, – pastebėjimus išsakė redakcijos pašnekovas.

Yra daug variantų

Pasak Z. Aleksandravičiaus, daug kalbama ir rašoma, kad labiausiai dirvos fizikines savybes gerina ir daugiausia biologinio azoto sukaupia daugiamečiai ankštiniai augalai. „Mineralinių azoto trąšų naudojimą galima sumažinti. Tam yra daug variantų. Tačiau ekonomikos nėra. Jei dobilai bus auginami vienerius metus, o paskui bus užarti, tai ekonomiškai neatsipirks. Neseniai grįžau iš Ispanijos, kur klausiau, kaip ūkininkai dirba, kaip jie naudoja biologinius preparatus, kaip tręšia per lapus ir kaip sutaupo pinigų. Tai tik visų šių dalykų pradžia. Jei tai būtų garantuota, ūkininkai bandytų biologinius preparatus. Tačiau šiandien slegia milžiniška nežinomybė. Tie, kurie pardavinėja biologinius preparatus, siūlo juos bandyti, o jie nėra pigūs“, – kalbėjo LŪS vicepirmininkas. Jis tvirtino, kad ūkininkai pasigenda nepriklausomų konsultantų. O kol jų nėra, gyvenimas žemdirbius moko labai taupiai naudoti trąšas, skaičiuoti ir eksperimentuoti.

Dirba sau

Pastaraisiais metais azoto trąšų kiekį mažina ir Ukmergės r. ūkininkas Dainius Micius. Šiemet jis pirko tik bioorganines ir azoto trąšas, kurių išbėrė 50–60 kg/ha. „Į ūkį jau atvažiavo azoto trąšos, jų nusipirkau liepą. Prieš tai bendravau su keliomis firmomis. Man pavyko azoto trąšų įsigyti pigiau, nes firma buvo padariusi vienos dienos akciją. Negaliu atsakyti, kokios dabar yra trąšų pardavimo kainos. Prieš mėnesį karbamidas kainavo 1 300 Eur/t, o vasarą – 850 Eur/t, salietra prieš mėnesį kainavo 1 100–1 200 Eur/t. Manau, bet kokiu atveju trąšų kainos nemažės, juk elektros, degalų kainos – aukštos. Transportavimas taip pat pabrangęs, juk niekas dykai neatveža“, – ŪP sakė D. Micius. Jaunas ūkininkas pasakojo, kad kai kurios firmos trąšų nepardavinėja, tikindamos, jog pavasarį jų kaina bus dar aukštesnė. Naujovių nebijantis vyras teigė, kad mažinti cheminių trąšų kiekį jis ryžosi prieš penkerius metus. Jis pasirinko bioorganines trąšas ir nesigaili. Vyresni kolegos, kurie tuo metu iš jo juokėsi, dabar patys teiraujasi Dainiaus patarimų ir konsultacijų. „Viskas priklauso nuo ūkininko požiūrio. Jei nori užsidirbti, dirbi, jei nori uždirbti kitiems, dirbsi jiems. Nesistengiu iš hektaro prikulti 10 t, nes nederlingose žemėse neįmanoma pasiekti tokio rezultato. Nuimu iki 5 t/ha ir, grubiai tariant, iki 1 t atiduodu už chemiją ir už bioorganines trąšas. Man lieka 4 t/ha. Čia ir yra visa aritmetika. Kokia nauda yra tiems ūkininkams, kurie užaugina 10 t/ha ir 8 t/ha atiduoda už chemiją? Aš dirbu į pliusą ir dirbu sau“, – akcentavo redakcijos pašnekovas.

ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Redakcijos, Dainiaus MICIAUS ir 123rf nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.