Kaunas +13,0 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Kaunas +13,0 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Trąšų – į Lenkiją! (2)

2022/01/20


Skaitytojų pageidavimu „Ūkininko patarėjas“ toliau tęsia temą apie tai, kaip Lenkijos vyriausybė rūpinasi savo žemdirbiais – lenkai nuo vasario pirmosios šešiems mėnesiams taikys nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams ir trąšoms, mažins PVM tarifą degalams. Be abejo, tai didins lietuvaičių srautus į kaimyninės šalies prekybos centrus ir degalines. Vis tik labiausiai ūkininkus ir žemės ūkio bendroves domina galimybė Lenkijoje pirkti trąšų, kurios jau virto tikru galvos skausmu Lietuvoje.

Giria lenkų agropolitiką 

Algimantas Vaupšas Kelmės r. daržininkystės ūkyje augina ir perdirba įvairiais daržoves. Stambaus ūkio įkūrėjas kaimyninės šalies žingsnį trąšoms taikyti nulinį PVM vertina teigiamai.

Kol Lietuvoje buvo galima įsigyti baltarusiškų trąšų, jas ūkininkas pirkdavo savo šalyje. Retsykiais iš Lenkijos įsigydavo kai kurias trąšas, kurių mūsų šalyje nebūdavo. „Mes pykstamės su baltarusiais, tačiau lenkai tas pačias baltarusiškas trąšas naudos, o mes nuo jų „užsidarysime“. Baltarusiškų trąšų bus ir Latvijoje. Jei ten bus pigiau, ūkininkai Lietuvoje nebepirks, vešis iš kaimynų. Trąšos Lenkijoje kainuos 150–200 Eur/t pigiau. Tereikia paskaičiuoti, kokia pinigų suma susidarys, jei ūkiui reikia kelių šimtų tonų trąšų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė A. Vaupšas. Jis mano, kad nuo to nukentės mūsų valstybės biudžetas.

Devynerius metus veikiančio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis teigė, kad Lenkijos valstybė, priimdama ūkininkams palankų nutarimą, viena vertus, kovoja prieš infliaciją, kita vertus – padeda ūkininkams amortizuoti radikalius rinkos šuolius. „Visiems ūkininkams trąšų reikia, be jų niekas neaugina. Niekur nedingsime, turėsime jas pirkti Lietuvoje, alternatyvų nėra. Jei ūkininkai nėra PVM mokėtojai, tai nedideli trąšų kiekiai, atvežami iš Lenkijos, juos išgelbės. Tačiau jei yra PVM mokėtojai ir perka didesnius kiekius, tuomet nieko nelaimės, nes jie eksportuoja į Lietuvą“, – ŪP savo samprotavimus dėstė M. Laukaitis.

Naudoja mažai trąšų

Vieno didžiausių Ukmergės rajone braškių ūkio šeimininkas Vladas Guzelis sako: „Jeigu pas mus padarytų nulinį PVM – būtų gerai. Aš nesu PVM mokėtojas, tai per daug nesijaudinu. Tačiau kitiems ūkininkams būtų geriau. Galbūt dabar jie važiuos į Lenkiją pirkti trąšų. O kodėl gi ne? Tegul važiuoja, jei jiems bus naudinga. Manau, kad tai bus paskatinimas stambesniems ūkininkams“, – aiškino ŪP pašnekovas. V. Guzelis teigė ūkyje naudojantis nedidelį trąšų kiekį – 1–1,5 t, todėl jis kol kas nėra linkęs „bėgioti po pasaulį“. Suskaičiavęs kuro kainą, kelionei sugaištą laiką, nelabai ką išloštų. „Trąšų dar nepirkau, pradėsiu žvalgytis kovo mėnesį. Jei kainos mūsų šalyje bus labai aukštos, galvosiu, ką daryti. Gal kas važiuos į Lenkiją? Gal su kuo nors susitarsiu? Gal pirkdami trąšų sau, nupirks ir man? Bus matyti. Netikiu, kad Lietuvoje trąšų kainos pavasarį ims mažėti, juk viskas brangsta“, – atvirai kalbėjo vyras.

Anykščių rajone braškių ūkį prižiūrinti Danguolė Lingienė taip pat naudoja nedidelį trąšų kiekį, todėl neplanuoja važiuoti į Lenkiją. Moteris negirdėjo, kad jos kraštiečiai ketintų važiuoti pirkti trąšų į kitą šalį. „Mes perkame tai, ką tiekėjai mums pateikia. Jau kelerius metus perku trąšas iš to paties pardavėjo, kuris jas atveža į kiemą, suneša į vietą ir gražiai sukrauna į krūvelę, kad trąšų nesulytų. Kokią kainą mums pasako už trąšas, tokią ir sumokame. Nėra ko derėtis, nes nelengva ir jiems, kurie šį darbą dirba. Aš taip esu įpratusi, man patogu ir patikima. Į ūkį atvežamos azoto, fosforo ir kalio trąšos visuomet yra kokybiškos, aš esu patenkinta. Augalai būna sodriai žali, didelio kiekio berti nereikia“, – savo pasirinkimu džiaugėsi D. Lingienė.

Neadekvačios kainos

Varėnos rajono Dubičių ŽŪB vadovas Stasys Kėrys ŪP tvirtino, kad dabartinės trąšų kainos mūsų šalyje yra neadekvačios. Jis mano, kad derlingose žemėse ūkininkaujantys kolegos pajėgs įsigyti trąšų, tačiau po metų – kitų ir jiems aukštos trąšų kainos turėtų apkarsti. „2020-ųjų rudenį už trąšas mokėjau 205 Eur/t su PVM, dabar jos kainuoja 680 Eur/t be PVM, su PVM sieks per 800 Eur/t. Matematika paprasta. Naudingiau trąšas pirkti ten, kur jos yra pigesnės. Jei važiuosime į Lenkiją, pirksime ne toną, ne dvi. Pirksime mašiną, o gal ir daugiau“, – savo nuomonę išsakė S. Kėrys. Jis sakė nežinantis, kaip toliau gyvuos žemės ūkis ir nesuvokiantis, kieno ši strategija ir kodėl ji mūsų šalyje vykdoma. Trąšos pradėjo brangti rudenį, kai dar nebuvo pakilusios dujų, elektros ir kitos kainos. „Jei kyla naftos, dujų, elektros kainos ir atlyginimai, tai viskas turi kilti adekvačiai. Kodėl taip pabrango trąšos? Visiems žemdirbiams reikėtų nepirkti trąšų, tuomet pardavėjai gal susimąstytų. Kaip valdžia žiūri į neadekvačias trąšų kainas? Kodėl šių verslų neapmokestina? Kur pelnas nueina? Reikėtų juos kontroliuoti. Juk turi būti proporcijos. Būtina pasakyti: „Stop! Negalima taip toliau daryti! Neikime tokiu keliu.“ Neįsivaizduoju, kodėl tokia politika vyksta, kam ji yra naudinga. Mūsų tautai ir visai gamybai ji nenaudinga“, – piktinosi pašnekovas.

PVM lems vidinius pardavimus

AB „Linas Agro“ atstovė Sigita Virbickienė, komentuodama Lenkijoje įvestą nulinį PVM, akcentavo, kad jis turės įtakos pačių lenkų vidiniams pardavimams. „Jei lenkų ūkininkai pirkdavo Lietuvoje – jie pirko su nuliniu PVM, jei lietuvių ūkininkas pirko Lenkijoje – jis taip pat pirko su nuliniu PVM“, – sakė S. Virbickienė. Pasak pašnekovės, Lietuvoje nėra sumažintas PVM mokestis, todėl bendrovė dirbs, t. y., pardavinės trąšas rinkos kainomis, pridėdama valstybės numatytą PVM dalį.

Trąšų pardavėjai, nenorėję viešintis, redakcijai teigė, kad į Lenkiją važiuos tik smulkesni ūkininkai. Nuvažiavę į Suvalkus, jie, neva, pirks vieną toną trąšų, už kurią atsiskaitys grynaisiais ir be sąskaitų. „Minėtiems pirkėjams pirkti Lenkijoje apsimokės. Jie pajus didelį skirtumą. Trąšos Lietuvoje bus su 21 proc. PVM, o Lenkijoje – su nuliu. Jei ūkininkai važiuos į Lenkiją ir ten pirks, tai jiems tas pats, jiems vis tiek nulinis PVM. Tie, kurie gyvena pasienyje, kurie nėra PVM mokėtojai, kurių metinė apyvarta nesiekia 100 tūkst. Eur, jiems bus gerai“, – sakė pašnekovai.

Salietrą pirks tik Lenkijoje

Buvęs ilgametis Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajone didelį grūdininkystės ūkį puoselėjantis Jonas Talmantas ŪP pareiškė, esąs visiškai tikras, kad salietros važiuos pirkti į Lenkiją. „Einant žaliuoju kursu reikia skaičiuoti ne tik kiekvieną grūdą, bet ir kiekvieną kilogramą trąšų, kiekvieną eurą. Jei PVM mažesnis 21 procentu, tai amonio salietros toną galima nupirkti bent 240 eurų pigiau. Paskaičiuokime, kokią ekonomiją gausime parsiveždami iš lenkų 25 trąšų to- nas“, – svarstė pašnekovas. Pasak agropolitikoje ilgus metus dalyvavusio J. Talmanto, dabar grūdų prekiniai ūkiai įvardyjami „tautos priešais“, tad gal apskritai neauginkime grūdinių kultūrų – nereikės ir trąšų. O su puse trąšų normos, kokia siūloma žaliajame kurse, užauginti tegalima pusę derliaus. Kita vertus, pokštauja pašnekovas, pusei derliaus nukulti ir suvežti reikės ir dvigubai mažiau degalų. Vėl gi – žalia ekonomija.

„Kai reikės bankams grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas – mes, didesni, dar kaip nors išsisuksime, bet smulkesniems ir vidutiniams ūkininkams bus „šakės“, nes be trąšų tegaus pusę derliaus, vadinasi, ir pusę pajamų. Tokia šalies valdančiųjų politika  į prapultį veda ne tik žemės ūkį, bet ir visą visuomenę paleis vargetomis“, – neabejoja patyręs žemdirbys ir buvęs ūkininkų lyderis.

2022-01-20 ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ

Redakcijos nuotrauka

trąšos, Lenkija, Algimantas Vaupšas, nulinis PVM, Suvalkijos daržovės, Jolita Žurauskienė, Ūkininko patarėjas
Dalintis
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...
2024/03/28

Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo

Varšuva, kovo 28 d. (AFP-BNS). Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasieni...
2024/03/28

Kaip sekasi įgyvendinti ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant ES ilgalaikę kaimo viziją, akcentuojami nuo 2021 m. pasiekti teigiami rezultatai ir pristatomos būsimo darbo idėjos.
2024/03/28

Panaikinta Majestic Financial UAB licencija

Lietuvos bankas nustatė, kad Majestic Financial UAB šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Taip pat nustatyta pažeidimų bei veiklos trūkumų ir kitose įstaigos ...
2024/03/28

Lucasas: Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur.
2024/03/28

Teismas: „Arvi fertis“ bankrotas – tyčinis, T. Dudėnas trejus metus negalės vadovauti

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos trąšų bendrovės „Arvi fertis“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o buvęs jos vadovas Tomas Dudėnas trejus metus negalės eiti jokių vadovaujančių pareigų, nutarė Apeliacinis teismas.
2024/03/28

Rankdarbiai ir margučių marginimas – spalvų terapija

Radviliškyje gyvena ir kuria žinoma tautodailininkė Edita Prikockienė. Ji beveik du dešimtmečius įvairiais raštais margina margučius, juos dažo keliomis spalvomis, kitus skutinėja peiliuku. E. Prikockienė yra Lietuvos tautodai...
2024/03/28

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuo...