Trąšų – į Lenkiją! (3)

Lietuvos trąšų pardavėjai nebeturi ką pasakyti...

Lenkija nuo vasario 1 d. taikys nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) trąšoms. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jų pirkti važiuos į Lenkiją, o tai pajus ir mūsų šalies trąšų pardavėjai. Gal pastarieji irgi pageidautų mažesnio PVM, bent 5 proc., kad neprarastų dalies savo pirkėjų? Gal trąšų pardavėjams Lietuvoje teks veržtis diržus, atleisti darbuotojus, nes kelis kartus pabrangus trąšoms, jų galbūt bus nuperkama mažiau?

Lenkų kaip konkurentų nebijo

UAB „Agrokoncerno grupė“ trąšų produktų grupės vadovas Arūnas Sipitavičius „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog situacija dėl Lenkijoje trąšoms taikomo nulinio tarifo yra tokia, kad didžiajai daliai Lietuvos žemdirbių kažko gero tikrai neduos. Pasak A. Sipitavičiaus, realiai nėra skirtumo – ūkininkai yra PVM mokėtojai, tad atsivežę iš Lenkijos produktą, Lietuvoje vis tiek susimokės PVM.

„Jeigu ūkininkas yra ne PVM mokėtojas, t. y. smulkusis ūkininkas, taip, gali būti, kad jis kažką laimės. Tik yra didesnis klausimas dėl mokestinės dalies, kaip jis elgsis užauginęs produkciją, parduodamas grūdus. Ar neatsitiks taip, kad jis praras kažkokius mokesčius. Lenkija laikinai panaikina PVM trąšoms, kuris ir taip buvo mažas – 9 proc. Dabar, sumažinę iki nulio, jie padės savam smulkiam verslui. Bet jeigu Lietuvoje būtų sumažintas PVM trąšoms, nieko gero nematome, kadangi PVM turėtų būti mažinamas ir išaugintai produkcijai, kitaip pasakius – sukurtam produktui. Juk PVM Lietuvoje mokamas nuo įdėtų produktų užauginti tam tikrą produktą, kuris vėliau parduodamas, ir toks yra skirtumas, kad sumokamas 21 proc. PVM už trąšas, o užauginus, pvz., grūdus, ir juos pardavus, PVM skirtumą arba susimoki, arba susigrąžini iš valstybės“, –vingriai dėstė A. Sipitavičius. Jo manymu, jeigu būtų mažinamas vienas PVM, turėtų būti mažinamas ir visam žemės ūkio sektoriui. Tada būtų kažkokia logika.

„Ar Lietuvos pardavėjai pajaus, kad Lenkijoje trąšoms panaikintas PVM? Tendencijos yra tokios, kad mes matome kitą problemą – gali būti, jog PVM sumažinimas ar panaikinimas kaimyninėje šalyje gali dalį ūkininkų nukreipti į Lenkiją ir taip „padėti“ mūsų žemės ūkiui vien dėl to, kad atsiras trąšų trūkumas Lietuvoje. Laikas eina, azotinių trąšų deficitas kasdien auga, o vėliau bus sunku įsigyti šių produktų. Ir yra mažesnė tikimybė, kad pavasarį jų bus. O jeigu kažką daryti, tai reikia daryti kompleksiškai“, – kalbėjo A. Sipitavičius.

Jis apgailestavo, kad trąšų pardavėjai šiuo metu išgyvena nelengvą laikotarpį, turi didelių išlaidų ir ar verta jas dar didinti perkant į sandėlius trąšas iš anksto bei nežinant, ar ūkininkai jas pirks, ar įpirks, ar dar kažką darys, ar važiuos į Lenkiją ir t. t.

A. Sipitavičius kalbėjo „pro šalį“

Teigdamas, kad ūkininkai PVM mokėtojai, atsivežę iš Lenkijos produktą, Lietuvoje vis tiek susimokės PVM, A. Sipitavičius sakė netiesą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių informacijos departamento specialistas Paulius Čepas „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad bendros PVM įstatymo nuostatos tikrai nekito, būtent tokiai produkto rūšiai – trąšoms.

„Įsigijęs bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, pvz., Lenkijoje, prekes ir atsivežęs jas į Lietuvą ūkininkas PVM mokėtojas, aišku, turi priskaičiuoti PVM, nes tai yra PVM apmokestinama prekė, bet ūkininkas gali naudotis teise į apskaitą. Tai, pagal PVM įstatymą, realiai yra pirkimo-pardavimo PVM – ir gaunasi nulis. Faktinio mokėjimo išvados nėra. Jeigu ūkininkas, kuris yra PVM mokėtojas, trąšas naudoja ūkio veiklai, tai faktinio PVM sumokėjimo tikrai nėra. Bus tik pirkimo deklaravimas PVM deklaracijoje ir jokios sumokėtos PVM sumos tikrai nebus“, – paaiškino VMI atstovas.

Nemato potencialo kainoms mažėti

UAB „UHB AGRO“ pardavimų vadovė Baltijos šalims Gintarė Klasauskaitė ŪP sakė galinti pakomentuoti tik tiek, kad yra jaučiamas nerimas iš pirkėjų pusės dėl rinkoje esančių aukštų trąšų kainų. Pasak jos, nemaža dalis žemdirbių ketina taupyti. Ir jei ne visiškai atsisakyti, tai bent smarkiai mažinti ar apskritai vos minimalų kiekį NPK trąšų naudoti sėjant vasarines kultūras. PVM sumažinimas trąšoms Lietuvoje sumažintų jų kainą ir žemdirbiai galėtų apsirūpinti pakankamais trąšų kiekiais.

„Dabar ūkininkams labiausiai aktualios azoto kainos – būtent azotiniai tręšimai ir artėja pirmiausia. Kaip bebūtų, sutinku, jog esamos kainos tikrai neramina ir ūkininkus, ir pardavėjus. Tikėtina, kad trąšų bus perkama mažiau, nes tiek energetinių išteklių, tiek žaliavų kainos išlieka aukštos, o potencialo kainoms mažėti mes, kaip gamintojai, kol kas nematome“, – aiškino G. Klasauskaitė.

Šilutiškiams iki Lenkijos – toli

UAB „Šilutės agrochemija“ direktorius Algis Jurkus pasidžiaugti galėjo nebent tik tuo, kad pamario krašto ūkininkams iki Lenkijos – gana tolimas kelias. Todėl smulkieji ūkininkai, kuriems nereikia pirkti trąšų dideliais kiekiais, kažin, ar ryšis ten važiuoti. Vėlgi – reikia skaičiuoti, ar pavyks kažkiek sutaupyti. „Jeigu ten nebus PVM, tai pusė Lietuvos važiuos į Lenkiją ir ten pirks trąšas, – tiesiai šviesiai pareiškė A. Jurkus. – Ūkininkai PVM mokėtojai užsidengs šį mokesti, o kai kurie smulkesni žemdirbiai taip pat tikrai ten važiuos. Šiuo metu jaučiame, kad trąšų mūsų bendrovėje perkama vis mažiau. Pirkimas sumažėjo maždaug perpus.“

„Šilutės agrochemija“ nėra iš tų didžiųjų Lietuvos trąšų pardavėjų, per metus jų parduoda 2–3 tūkst. t. Dabar ūkininkai perka dukart mažiau trąšų. Todėl ši prekybos įmonė irgi atsiveža mažesnius jų kiekius iš tiekėjų. „Nusiperkame tiek, kiek jaučiame, kad galėsime parduoti, kadangi uždirbame tris kartus mažiau. Dabar mūsų įmonės pelnas bus tik toks, kad užtektų kaip nors sumokėti darbuotojams atlyginimus, kurie „ant popieriaus“ turi būti mažiausiai tūkstantis eurų“, – ŪP kalbėjo A. Jurkus.

„Šilutės agrochemijai“ išgyventi padės ir tai, kad joje parduodamos ne tik trąšos, bet ir statybinės bei įvairios buities prekės, augalų apsaugos priemonės, kuras (akmens anglys, durpių ir pjuvenų briketai) ir kt. Bendrovė teikia ir transporto paslaugas. Prekiaujant vien tik trąšomis, būtų liūdnesni popieriai...

Neturi nuomonės?

Didžioji dalis ŪP kalbintų trąšų pardavėjų nepanoro išsakyti savo nuomonės dėl pabrangusių trąšų bei Lenkijoje įvedamo nulinio tarifo šiems produktams.

AB „Linas Agro Group“ priklausančios AB „Kauno grūdai“ produkto vadovė (trąšos) Lina Magilevičienė pažadėjo raštu parašyti savo pamąstymus, bet atsiuntė tik tokius žodžius: „Atsiprašau, šį kartą nebus komentaro.“

UAB „Scandagra“ trąšų produkto vadovas Linas Grinevičius vakar ryte parašė tokį atsakymą: „Sveiki, nekomentuosime. Geros dienos.“

UAB „Yara Lietuva“ komercijos vadovas Edgaras Bačėnas tiesiai šviesiai pasakė, kad šiuo metu atostogauja ir jokių komentarų neteiks. Šios bendrovės marketingo specialistė Kotryna Naraškevičiūtė paaiškino, kad apie trąšų pardavimus irgi negalinti nieko komentuoti.

ŪP taip ir nepavyko sužinoti šios vienos didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje Europos verslo paslaugų centro Vilniuje praėjusių metų rudenį viešai pareikštus ketinimus plėstis ir šiemet priimti dirbti dar 130 finansų specialistų. Nebeaišku, ar, „Sodros“ duomenimis, 368 darbuotojus dabar turinti „Yara Lietuva“ dar didins darbuotojų skaičių. Panašu, kad kiekvieno darbuotojo atlyginimas didintų ir trąšų kainą...

2022-01-31

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

UAB „Šilutės agrochemija“ nuotrauka