Trąšų problemos sprendimas – politikų rankose

Turėtų išspręsti politikai

Anot Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus, trąšos yra viena didžiausių investicijų auginant daugelį kultūrų ir jų įsigijimo savikaina daro didžiulį poveikį galutinės produkcijos kainai. Esant žemoms produkcijos supirkimo kainoms, norint turėti nors kokį pelną, tenka galvoti, kokiu būdu tai pasiekti.

Su šiais procesais susiduria visos Europos Sąjungos ūkininkai. „Vienos šalys labai griežtai vertina Rusijos invaziją į Ukrainą, atsakingai taiko sankcijas ir papildomus apribojimus valstybės lygiu, kitos laikosi kitokio požiūrio. Vieša paslaptis, kad rusiškos trąšos buvo perfasuojamos ir atplukdomos į Lietuvą. Tokiu trąšų perpardavimu užsiima ir JAV. Šie dalykai, tapę atvirais, parodė, jog yra dvigubi politikos standartai, veikiantys ekonomiką.

Rusijai daug kartų sankcijos buvo didinamos, tačiau jos trąšų pardavimai atrodo labai gerai, nes sankcijos trąšoms nuo pat invazijos pradžios nebuvo taikomos pasaulio mastu. Susidarė tokia situacija, kad Rusija, naudodama savus gamtinius resursus, trąšų gamyboje turi pranašumą ir gali jas pagaminti pigiau bei parduoti tiek, kiek pagamina. Jei kiti šalies agresorės sektoriai jautė sankcijų poveikį, tai su trąšomis taip neatsitiko“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino R. Juknevičius.

Anot jo, dėl taip susiklosčiusios situacijos trąšos iš Rusijos nepasiekdavo Lietuvos arba pasiekdavo per trečiuosius asmenis, jas perfasavus ir pateikus, kaip kitų gamintojų, gerokai aukštesnėmis kainomis. Visa tai ir verčia garsiai kalbėti apie šią problemą. Išgyvenimas šitoje situacijoje žemės ūkio sektoriui tampa iššūkiu. Javų išauginimo savikaina mūsų žemdirbiams didėja, o parduoti tenka bendrojoje rinkoje vienodos konkurencijos sąlygomis.

„Lietuvos žemdirbiai rėmė ir remia Ukrainos kovą su Rusiją, perka kariams visureigius, bet yra ir kita pusė – vien patriotiškais jausmais neišgyvensi, reikia ir uždirbti. Šią situaciją turėtų išspręsti politikai. Žemdirbiai bando jiems pasakyti – žiūrėkite, yra skylė ir ją užtaisyti reikia politiniu būdu – arba atsisakyti sankcijų, kurios buvo taikomos tik nedidele apimtimi ir nepasiekė pagrindinių tikslų – stabdyti Rusijos agresiją, stabdant jos ekonomiką, arba daryti taip, kad atsirastų veiksmingos sankcijos. Kitaip išeina lokalus savos ekonomikos griovimas, – kalbėjo LŪS pirmininkas. – Rusijai neskauda, ji didina trąšų gamybą ir iš to lobsta, galėdama šiomis pajamomis remti karą, o šalys, taikančios trąšų apribojimą, lieka kaip pralaimėtojos. Neuždirba pelno nei žemės ūkis, nei mūsų šalis. Be to, neturėdami stiprios ekonomikos, neturėsime ir galimybių paremti Ukrainą. Čia nėra balanso. Ką daryti šioje situacijoje – ar atsisakyti ribojimų ir kaip daugumai pasaulio valstybių naudotis tomis pačiomis trąšomis, ar daryti kitus politinius labai rimtus žingsnius, nors tai dabartiniame geopolitiniam kontekste neįmanoma? Logiškiausia būtų, kad nedidelei teritorijai taikomos rusiškų ir baltarusiškų trąšų įvežimo sankcijos būtų panaikintos.“

LŪS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad, lyginant trąšų kainas su 2021 m. kainomis, jos yra beveik dvigubai didesnės, bet per šį laikotarpį trąšos buvo pabrangusios ir 10 kartų, vidutinis brangimas – 6 kartai. Šiuo metu spaudimas dėl trąšų yra truputį sumažėjęs.

Situacija netenkina

„Lyginant su rudeniu, šiuo metu trąšų kaina yra pakilusi, jų brangimą sąlygojo padidėjusi dujų kaina, nes tai du susiję dalykai. Todėl ūkininkams ir tenka pirkti brangesnes. Man asmeniškai su rusiškomis trąšomis netenka susidurti, nes laikausi nuostatos nepirkti jų iš šalies agresorės. Perku iš draugiškų valstybių. Žinau, kad trąšų iš Rusijos į Lietuvą įvežama aplinkiniais keliais iš kitų valstybių. Manau, ką galime padaryti šioje situacijoje – tai nepirkti trąšų, kurios akivaizdžiai pagamintos Rusijoje“, – kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas.

Jo teigimu, grūdų ūkių situacija šį pavasarį neguodžianti, nes buvo išaugęs paskolų aptarnavimas, o trąšos ir technika, pirkta už kreditus, sumažino ūkininkų apyvartines lėšas, dar prisidėjo ir ekstremalūs gamtos reiškiniai – pietiniame regione pasitaikė sausra, šiauriniuose buvo ankstyvos šalnos. „Susiklostė taip, kad šį sezoną ūkininkai pasitinka turėdami mažiau apyvartinių lėšų“, – ŪP tikino A. Vanagas.

Alytaus r. žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas tvirtino: „Man, kaip ūkininkui, trąšų kaina yra labai svarbi. Dabar situacija tokia, kad rusiškos trąšos, apsukusios pusę pasaulio, supakuotos į kitas pakuotes, mus pasiekia dvigubai brangesnės. Viso to pasekmė – didelė javų auginimo savikaina, o grūdus tenka parduoti pasaulinės rinkos kainomis. Šiai problemai spręsti turėtų būti priimtas kažkoks sprendimas. Šiandien trąšos labai brangios, tegul kas ką nori, tą kalba, bet faktas toks. Mūsų bendrovė dirba 2,5 tūkst. ha, vien azotinių trąšų sunaudojame per 1 tūkst. t, kitų trąšų perkame šimtus t. Pinigine išraiška tai yra labai daug. Įvežtinių, kurios pakankamai brangios, mažai. Tenka pirkti labai brangias lietuviškas azoto trąšas. Trąšų brangimas turi reikšmės ne tik auginant grūdines kultūras. Jos brangina ir pieno savikainą, nes, norint turėti gerų pašarų, ganyklas reikia tręšti, nekalbant jau apie kukurūzų pasėlius.“

LŪS vicepirmininkas, Kelmės r. ūkininkas Martynas Puidokas ŪP teigė, kad jis visas trąšas pirko praėjusių metų rudenį, todėl net nežino, kokia jų kaina šį pavasarį. „Rusiškų trąšų patekimas į Lietuvą yra politinės valios klausimas, kaip politikai sutaria, taip mes turime daryti. Galimai į Lietuvą patenka iš trečiųjų šalių perfasuotos trąšos. Aš esu už tai, kad visi turime būti vieningi, jei laikomės sankcijų, tai turime jų laikytis. Jei visi kiti aplink jas apeidinėja, sankcijos neturi prasmės, to būti neturėtų. Tiems, kam taikomos sankcijos, jokio efekto neduoda, o mums – blogai. Silpnas žemės ūkis, silpna ekonomika mums neprideda jokio „pliuso“ kovoje su Rusija. Mes turime būti stiprūs ekonomiškai ir visaip kitaip, kad atsilaikytume prieš tos valstybės vykdomus veiksmus“, – įsitikinęs M. Puidokas.

„Mes turime prisitaikyti prie rinkos sąlygų, kokios jos bebūtų, tačiau jei mes konkuruojame rinkoje su rusiškais kviečiais, o trąšas perkame papildomai perėjusias dar per vienas rankas ir padidėjus auginimo savikainai, tai logikos čia nėra. Kai sankcijos neveikia, mes tik save nuskriaudžiame“, – kolegoms pritarė Šakių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba. Jo nuomone, tokia situacija susidarė priimant sprendimus, bet neįsigilinus į sektoriaus specifiką. Politikai neretai priima sprendimus, paisydami masių nuomonės. Vilniečiams gal ir gera žinia, kad kažko neperkame iš Rusijos, bet paanalizavus skaičius, paaiškėja kitokia situacija.

„Trąšų kaina, kaip ir grūdų supirkimo, labai svyruoja – būna momentų, kad gali pigiau nusipirkti ir brangiau parduoti. Čia nėra taisyklių – gyvename pagal rinkos dėsnius. Nuo tada, kai Rusija užpuolė Ukrainą, produkcijos supirkimo kainos buvo pakilusios ir nusileido į prieškarinį lygį, o trąšų kainos nukrito. Nesuprantu, iš kur tokia aukšta azoto trąšų kaina – gamtinių dujų kaina nukritusi, elektros kainos taip pat nukritusios“, – ŪP nuostabos neslėpė I. Duoba.

Panašios kaip ir pernai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.