Tręšimas...be trąšų?

Azotą išplovė vanduo

Augalų fiziologija yra labai paprasta – kovo pabaiga–balandžio pradžia yra kritinis laikas žieminiams kviečiams ir rapsams. Kai vidutinė paros temperatūra pakyla virš +5 °C, augalai pradeda vegetaciją ir jiems čia ir dabar reikia azoto šaknų sistemai atstatyti ir krūmytis. Vėluojant tręšti 10–14 dienų, galima prarasti 0,5–1,5 t/ha derliaus. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Daiva Janušauskaitė, 1997 m. įgijusi žemės ūkio mokslų srities agronomijos mokslo krypties daktaro laipsnį, apgynusi disertaciją „Azoto trąšų normų ir jų paskirstymo įtaka žieminių kviečių derliui, jo formavimuisi ir grūdų kokybei“, „Ūkininko patarėjui“ prisipažino nežinanti, kokius realius pažadus dalija trąšų tiekėjai – ar jie turės ką pasiūlyti vėlesniam tręšimui.

„Jeigu pirmajam tręšimui ūkininkai panaudos visą azoto normą pagal tai, kiek jie yra suplanavę, pagal planuojamą gauti derlių, pagal dirvožemio turtingumą maisto medžiagomis, tai gali atsitikti taip, kad jeigu žemdirbiai negaus papildomai nusipirkti trąšų antrajam tręšimui, tai su žieminiais kviečiais gali būti prasta situacija. Bamblėjimo metu, kai augalai formuoja ir kelia aukštyn jau antrą–trečią bamblį arba vėliavinį lapą, dažnai nusistovi sausi orai ir dirvoje trūksta drėgmės. Ir jeigu augalams trūks drėgmės ir jie bus išnaudoję pirmojo tręšimo metu gautą azotą, paprasčiausiai vyks šalutinių stiebų redukcija – augalai naikins šalutinius stiebus. Net jei atsirastų trąšų ir augintojai galėtų jų papildomai nusipirkti, vis tiek siūlyčiau apsidrausti ir „neišsišluoti“ sandėlių pirmajam tręšimui“, – aiškino D. Janušauskaitė.

ŪP pašnekovės nuomone, gerai, jeigu pardavėjai žada, kad tikrai bus trąšų, bet tręšdami tik vieną kartą žemdirbiai tikrai neišsigelbės. „Vienareikšmiškai bus mažesnis derlius, – tikino D. Janušauskaitė, – bet augintojai turi galimybę padalyti trąšas dviem kartams, taip apsidraustų, kad vėlesniajame vystymosi tarpsnyje dar turėtų kuo pamaitinti augalus. Tad dabar geriausia tai, ką turima, padalyti į dvi dalis, o jeigu nusišypsos laimė ir gaus nusipirkti trąšų, tada antrajam tręšimui pasirinkti analogišką trąšų normą.“

Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja D. Janušauskaitė pastebėjo ir kitą liūdną dalyką – nutirpus storam sniego patalui Žemaitijoje, centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse, iš dirvožemio sluoksnio bus labai išplautas mineralinis azotas. „Todėl taupymas pirmajam tręšimui irgi gali būti labai rizikingas. Situacija bloga, nes trūksta ne tik trąšų, bet ir neeilinė žiema paliko kitokių savo pasekmių. Todėl siūlau augintojams būtinai paimti dirvožemio mėginius ir ištirti mineralinio azoto kiekį, apie ką seniai kalba ir Žemdirbystės instituto darbuotojai, ir konsultantai. Netręškite „iš akies“, netręškite tik dėl to, kad būtų patręšta. Pirmiausia reikia atlikti dirvožemio tyrimus ir tik po to spręsti, kiek reikia ir galima tręšti. Ar gerai buvo pasielgta, paaiškės, kai į javų laukus išvažiuos kombainai“, – dėstė D. Janušauskaitė.

Žemdirbiams – liūdnos dienos

Raseinių r. ūkininkas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, kooperatyvo „Rugio broliai“ direktorius Alfredas Bardauskas ŪP sakė, kad tie, kurie neturi trąšų, negalės ir tręšti. Gal dabar dar ir galima jų įsigyti, bet kaina – didžiulė. Jis prisipažino: „Mes apsirūpinę, mums tai nebeaktualu. Trąšas – tiek NPK, tiek salietrą – pirkome ir pernai, ir šiemet, kai antrasis lėktuvnešis atplaukė prie Irano, bet karas dar nebuvo prasidėjęs. Jaučiau, kad bus kažkas blogai. Už salietrą mokėjom po 360 Eur/t, o šiandien ji kainuoja 500 Eur/t, gal ir dar daugiau. Mano pažįstami smulkesni ūkininkai dabar tikrai neturi trąšų, jų nepirko, nes tiesiog jos yra per brangios. Kiti žemdirbiai mažins trąšų kiekį, bet tuomet nukentės būsimo derliaus kokybė. Rudenį pamatysime. Kol kas sunku ką nors prognozuoti. Bet tikrai nebus taip, kaip pernai, kai ūkininkai buvo pradėję didinti trąšų normas.“

Pasak A. Bardausko, jau buvo vilčių, kad bus geriau, bet šiemet vėl yra kitaip, ir neaišku, kaip bus rytoj. „Sakoma, kad šį pavasarį tirpstančio sniego vanduo galėjo išplauti iš dirvožemio azotą. Bet mes niekada dirvožemio netyrėme ir tik nuėmę derlių rudenį suprasime, ar tas azotas dingęs, ar ne. O žiemkenčiai šiandien atrodo tikrai gražiai – kur sutvarkyti melioracijos įrenginiai, ten didelių užmirkimų nėra, – pastebėjo ūkininkas. – Patręšti azotu būtina, nes juk visai neseniai buvo metai, kai visi taupė trąšas – tąkart stebėjosi, kodėl tokia bloga grūdų kokybė. Mes tręšiame tiek, kiek galime, maksimalių normų niekada nepasiekiame, nors kai kas ir bando aiškinti, kokie baisūs gamtos teršėjai yra žemdirbiai. Dar nuo to laiko, kai pasibaigė pandemija ir trąšos buvo labai brangios, dauguma ūkininkų yra sumažinę trąšų normas.“

A. Bardauskas neabejojo, kad sezonas tikrai bus sudėtingas, todėl nenori spėlioti apie ateitį, nes kiekviename žingsnyje gali nusišnekėti. „Lietuva didelė, ūkiai skirtingi, skirtingai žemdirbiai pirko trąšas – vieni anksčiau, kiti vėliau. Dabar ir Iranas bei Egiptas, kurie gamindavo trąšas, jau nebeturi ką parduoti, kadangi jiems trūksta komponentų – karbamido, fosforo, sieros ar dar kažko. Visame pasaulyje bus problemų apsirūpinant trąšomis, ne vien tik Lietuvoje. Tad gal kils geros kokybės grūdų kainos, kai vyksta tokios nesąmonės? Reikėtų tikėtis... Nežinome, koks derlius bus Rusijoje, nes ten rudenį buvo prastos sąlygos sėjai, o jie eksportuoja didelius kiekius kviečių.“ 

Kaip konkuruoti?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.