Tręšimo apribojimai ir logika – nesuderinami

Neargumentuoti terminai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, prašydama skubiai išspręsti nuolatinę konfliktinę situaciją. Tačiau sulaukė ne pagalbos, bet arogantiško atsakymo, kurį pasirašė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius, traktuodamas, kad organinių trąšų įterpimo terminus reglamentuoja aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. D1-755/3D-844. Jis pažymėjo, kad pasirengimui ir prisitaikymui prie teisinio reglamentavimo pokyčių esą buvo numatytas pakankamas pereinamasis laikotarpis. Tačiau žemdirbiams kyla klausimas – kas ir prie ko turi prisitaikyti, šylant klimatui?

Gyvulininkystės ūkių šeimininkai teigia, kad, šiltėjant klimatui, numatyta dirvos tręšimo mėšlu ir srutomis termino pabaiga – lapkričio 15 d., iki kurios liko vos pora savaičių, neatitinka dabartinio laikmečio ir pačios gamtos diktuojamų sąlygų. Pasak kalbintų Telšių r. ūkininkų, lapkričio pradžioje dienos dažniausiai būna lietingos, todėl tręšimo darbų atlikti neįmanoma. „Kiekvienas šeimininkas nori rudenį išvežti mėšlą bei srutas ir kuo greičiau aparti, nes jei tai daroma pavasarį, gaunamo derliaus kiekis skiriasi labai žymiai. Tvirtinimai, kad, tręšiant vėlyvą rudenį, azoto ir fosforo junginių perteklius prasiskverbia giliai į vandenį ar į melioracijos griovius, nepagrįsti. Tą galima būtų patikrinti prieš tręšimą ir po tręšimo. Tačiau niekas netikrina. Kodėl? Todėl, kad nieko neras. Viskas bus gerai“, – vienbalsiai kalbėjo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovai.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė ŪP teigė, kad nors Lietuva yra nedidelė, bet regionai – skirtingi, skirtingos ir meteorologinės sąlygos. Todėl konkrečių terminų nustatymas darbams atlikti yra ne tik nesąžiningas, bet ir neprotingas. „Juk atsakomybę už atliktus darbus prisiima patys ūkininkai, o ne ministerijos ir jų valdininkai. Tad kodėl mes negalime darbų paankstinti arba pavėlinti? Apie tai kalbame nuo 2018 m. Valdžios keičiasi, o problemos išlieka. Vien apie mėšlą mes kalbame 6 metus ir nerandame bendro sprendimo. Tai – absurdo teatras“, – pabrėžė R. Vilimienė.

Nėra kriterijų

Apie kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse taikomą praktiką prabilęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis minėjo, kad Lenkijoje ūkininkai laukus mėšlu bei srutomis tręšia ir gruodžio mėnesį. „Kitose ES šalyse ūkininkai neįsprausti į rėmus, kad darbus turėtų atlikti iki lapkričio 15 d. Visos ES šalys skirtingai skaito tarp eilučių ES reglamentus, direktyvas. Juk tręšimas mėšlu nėra kažkoks nusikaltimas. Čia tik pas mus padaryta taip biurokratiškai. Bet šiandien ministras yra, rytoj – jo jau nėra. Kiekvienam naujam ministrui reikia įrodinėti ir aiškinti, ko mums reikia“, – kalbėjo redakcijos pašnekovas.

ŪP kalbintas LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis minėjo, kad iki 2020–2024 m. parlamentarų kadencijos tręšimo laikotarpis buvo nuolat koreguojamas. O dabartinė valdžia, priimdama sprendimus ateičiai, nenorėjo mąstyti, tik atsirašinėjo. Dabartiniai organinių trąšų įterpimo į dirvą terminai nustatyti neargumentuotai.

„Jau „n“ kartų sakėme, kad būtina nustatyti apibrėžimus apsnigtai, įmirkusiai, įšalusiai žemei. Kokie jie? Kokios sąlygos, kokie kriterijai? Kaip gali neleisti tręšti „ant įšalusios žemės“, jeigu nėra kriterijaus nustatyti, kada ji yra įšalusi, o kada – ne? Tai – elementaru, – kalbėjo J. Sviderskis. – Jei yra draudimas, turi būti apibrėžimas, nustatyti tam tikri kriterijai. Jais vadovaujantis, būtų galima labai paprastai, išvengiant konfliktų, organizuoti rudeninio ir pavasarinio tręšimo darbus. Matyt, šio rudeninio tręšimo laikotarpiui apibrėžimai nebus parengti, o, remiantis daugiamete patirtimi, kai lapkričio pirmojoje pusėje lyja, tręšti neįmanoma, darbai užsitęsia, o tręšiant palankiomis sąlygomis, nors ir vėlyvą rudenį, išsiplovimų ir taršos nėra. Be to, agronomiškai, ekonomiškai, aplinkosaugiškai, sanitariškai tai labai naudinga – neminama dirva, negadinami keliai, taupomi degalai, daug mažesnė kvapų sklaida ir kt. Taip pat, žinant, kad šalyje meteorologinės sąlygos ir dirvožemiai yra labai skirtingi, žemdirbiai patys pasirinktų optimalius variantus. Prie to anksčiau buvo bandoma eiti, bet, ministerijų valdininkams keičiantis, palankiau nieko nedaryti, o atlyginimus gauti.“

Negirdi žemdirbių

ŽŪM, atsakydama į LŽŪBA raštą, teigė, kad objektyvūs kriterijai įšalusiai, įmirkusiai, užtvindytai ir apsnigtai žemei yra nustatomi pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (AM) hidrometeorologinių matavimų duomenis. „Ministerija siekia mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, tačiau nustačius įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ir apsnigtos žemės reglamentavimą pagal objektyvius kriterijus, būtų sukuriama papildoma administracinė našta ir žemės ūkio subjektams. Pažymime, kad dėl šios priežasties 2024 m. kovo 14 d. buvo atliktas ir patvirtintas aprašo 18 punkto pakeitimas ir atsisakyta tręšimo laikotarpį susieti su hidrometeorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, ministerija šiuo aprašo projektu nesiūlo griežtinti reglamentavimo, apibrėžiant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ir apsnigtos žemės būsenų pagal objektyvius kriterijus, tačiau, radus visoms suinteresuotoms šalims tinkamus sprendimo būdus, aprašas bus peržiūrėtas ir bus atlikti atitinkami pakeitimai, reglamentuojantys šias sąvokas. Nesant įšalusios, įmirkusios bei apsnigtos žemės sąvokų apibrėžimo, žemės ūkio subjektams siūlome vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į lokalias meteorologines sąlygas“, – teigė ŽŪM kancleris V. Aleknavičius.

LŽŪBA generalinis direktorius stebėjosi, kodėl ministerija neįsiklauso į žemdirbių prašymą, jų negirdi. „Žemdirbiai prašo, o ŽŪM atsako, kad tai nustatoma pagal hidrometeorologinius matavimus, tačiau tokių nėra. Žemdirbiai nebijo, kaip teigia V. Aleknavičius, papildomos administracinės naštos. Ji atsiranda, kai nėra nustatytų veikimo sąlygų, o kontrolieriams lieka galimybė laisvai interpretuoti. Tada atsiranda administracinės nuobaudos ir finansinės nuoskaitos nuo paramos“, – ŪP aiškino J. Sviderskis.

Keisti nieko neketina?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.