Tris dienas pasigaminome daugiau elektros nei suvartojome, toliau pigo gamtinės dujos ir biokuras

Gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške kovo 3–7 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 50,1 Eur/MWh iki 44,1 Eur/MWh. Palyginimui, gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis prieš metus buvo 26,1 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 45,3 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2–3 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–44 Eur/MWh ribose.

Gamtinių dujų pigimui šiuo metu turi įtakos sušilę orai ir mažesnis gamtinių dujų vartojimas. Lietuvoje kovo 3–7 d., palyginti su vasario 24–28 d., gamtinių dujų suvartojimas sumažėjo 27,1 proc. – suvartota 235,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 322,7 GWh).

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 41,38 proc., prieš savaitę buvo 42,2 proc., prieš metus – 47,99 procento.

Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos šiuo metu yra užpildytos 36,8 proc., ankstesnę savaitę užpildymas siekė 38,2 proc., o prieš metus saugyklos buvo užpildytos 60,3 procento.

Kovo 3–7 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 377,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 304,1 GWh). Į Latviją buvo išsiųsta 112 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 0 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 22,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 31,2 GWh). Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,28 GWh).

Didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę, palyginti su ankstesne savaite, dėl padidėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos, Baltijos jūros regiono valstybėse sumažėjo 22–62 procentais.

Lietuvoje praėjusią savaitę, elektros kainos sumažėjo nuo 146,2 Eur/MWh iki 55,4 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 75,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 119,6 Eur/MWh.

Praėjusią savaitę Latvijoje ir Estijoje elektros kainos sumažėjo 62 proc. – nuo 146,2 Eur/MWh iki 55,4 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje 56 proc. – nuo 48,7 Eur/MWh iki 21,3 Eur/MWh, Vokietijoje 22 proc. – nuo 119,4 Eur/MWh iki 93,5 Eur/MWh, Lenkijoje – 29 proc., nuo 125,7 Eur/MWh iki 89,2 Eur/MWh. Suomijoje didmeninės elektros kainos sumažėjo 32 proc. – nuo 31 Eur/MWh iki 21 Eur/MWh.

Padidėjus elektros gamybai visose atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse, bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 32,1 proc. ir siekė 196,5 GWh. Per savaitę Lietuvoje pasigaminome 88 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos.

Daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę mūsų šalyje pagamino vėjo elektrinės – 124,7 GWh elektros, arba 165,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 46,9 GWh ir daugiau kaip 2 kartais daugiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 60 GWh energijos.

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 20,9 GWh – tai 122 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 9,4 GWh. Lygiai prieš metus šios elektrinės pagamino 21,8 GWh.

Hidroelektrinių generacija per savaitę siekė 15,7 GWh ir buvo 25,9 proc. didesnė, palyginti su ankstesne savaite, kai ji buvo 12,4 GWh. Prieš metus buvo pagaminta 26,7 GWh.

Šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo – praėjusią savaitę jos pagamino 23,1 GWh, arba 64,4 proc. mažiau elektros nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 64,9 GWh, bet 131 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai šiluminės elektrinės pagamino 10 GWh elektros energijos.

Sušilus orams, elektros energijos vartojimas Lietuvoje kovo 3–9 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 10,2 proc. – iki 223,4 GWh.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 70,4 USD/bbl – 4,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai nafta kainavo 73,5 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina buvo 82,6 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 84,5 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, jos gali svyruoti 67–70 USD/bbl lygyje.

Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse sumažėjo 1 procentu. Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose regiono šalyse sumažėjo 0,6–2,5 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina padidėjo 1,6 procento. Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,8–1,9 proc., išskyrus Estiją, kur vidutinė kaina padidėjo 1,1 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,109 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,3 proc., o dyzelino – 1,5 proc. mažesnė.

2024–2025 m. šildymo sezono antroje pusėje biokuro kainos mažėja jau septintą savaitę: praėjusią savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 12,2 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 17,46 Eur/MWh – beveik tiek pat, kiek pernai tuo pačiu metu, kai biokuras mūsų šalyje kainavo 19,2 Eur/MWh.

Biržoje biokuro kaina šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. – siekė 25,64 Eur/MWh. Šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: gruodžio ir sausio mėnesiais neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo sukaupti aikštelėse.

LEA informacija