Trukt už vadžių – vėl iš pradžių: dėl nemedžiojamųjų laukinių gyvūnų daromos žalos

Nuo nemedžiojamųjų laukinių gyvūnų nukenčiantys ūkininkai nenori taikstytis su prarandamomis pajamomis, dalijantis užaugintu gėriu su gamta. Nuostolius patiriančių ūkių specializacijų tinklas platus.

Didieji kormoranai pasiglemžia ženklią dalį tvenkininės žuvies derliaus. Nuo šių ėdrių paukščių akvakultūros puoselėtojai neturi kaip apsiginti, nors rūšis nėra saugoma. Aplinkos ministerija (AM) sako: rūšis neįtraukta į medžiojamųjų rūšių sąrašą, todėl šaudyti galima nebent tik su individualiais leidimais. Antrina Žemės ūkio ministerija (ŽŪM): yra žalos kompensavimo schema, ji veikia. 3 Eur už vieno kormorano per dieną padaromą žalą. Į tai, kad kai kuriose kitose šalyse yra kitaip, ministerijos tyli (Lenkijoje akvakultūros zonoje pyškinti į kormoranus yra leidžiama).

Laukiniai gyvūnai pridaro nuostolių gyvulininkystės, augalininkystės ūkiams.

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) atstovė Regina Bernatonienė pripažįsta, jog apsaugos priemonių yra, bet jos viskas kainuoja papildomą pinigą. Kukurūzų pasėlį norėdami apsaugoti nuo laukinių paukščių gyvulių augintojai sėja specialiai beicuotą sėklą. Tačiau ji yra brangesnė, didina bendras gamybos sąnaudas.

Nuo stumbrų kenčiantys Vidurio Lietuvos ūkininkai norėtų, kad pasėliai būtų apsaugoti – kėdainiškiai siūlė AM tverti tvoras, buvo pateikę savo skaičiavimus. Veltui. „Viso krašto neaptversim“, – pakomentavo aplinkos viceministras Danas Augutis, kodėl ministerija ignoravo ūkininkų raštą. Savo ruožtu viceministras priminė, kad „stumbrų žala pilnai valstybės kompensuojama“.

Be ministerijos atsako lieka ne tik ūkininkų organizacijų, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) raštai. „Kiek rašėm raštų, reakcijos nėra. Savivaldybės nusivylę Aplinkos ministerijos darbu“, – sakė LSA patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis.

Kodėl yra rašomi LSA raštai – jau ne naujiena. Savivaldybės nori būti išvaduotos nuo priskirtos funkcijos vertinti laukinių gyvūnų padarytą žalą, nes neaiškūs kriterijai, nėra metodikos. AM į diskusijas apie tai, bent jau viešojoje erdvėje, nesileidžia.

Panašia vaga svarstymai vyksta jau kažkelintus metus: vieni išdėsto savo vargus ir lūkesčius, o kiti – atsikalbinėja, kad viskas yra beveik gerai, žmogus turi dalintis su gamta (šį kartą pastaroji frazė nebuvo ištarta).

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis neiškentęs replikavo, esą jau buvo ne vienas svarstymas ir ne vienas Seimo komiteto pavedimas – bet jie nevykdomi. Kokia nauda iš parlamentinės kontrolės, jei nėra ministerijos specialistų atsakomybės už pavedimų nevykdymą?

Parlamentinis komitetas priėmė protokolinį nutarimą. AM rekomenduota parengti nemedžiojamųjų laukinių gyvūnų žalai apskaičiuoti metodikos projektus, juos KRK pristatyti rugsėjo mėnesį. Dėl kormoranų (ar Lietuva turi teisę savarankiškai nustatyti jų populiacijos reguliavimą) ŽŪM rekomenduota pateikti užklausą už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingam Europos Komisijos nariui Virginijui Sinkevičiui.

Asociatyvi 123rf nuotr.