Trumpalaikė perspektyva: ES žemės ūkio rinkos – atsparios

2025 m. pasaulio ekonomikos perspektyvas temdo geopolitiniai konfliktai ir didėjančios prekybos įtampos. Atitinkamai ir ES ekonomika augs lėčiau nei anksčiau prognozuota – 1,1 proc. 2025 m. ir 1,5 proc. 2026 m.

Tuo tarpu ES maisto produktų infliacija tebėra didesnė už bendrą infliaciją (3,1 proc., palyginti su 2,2 proc. gegužės mėn.), nors kai kurių kategorijų maisto produktų kainos išlieka stabilios ar net pastebima defliacija. Nors ES ūkininkų gamybos sąnaudos istoriškai yra didelės, pastaruoju metu jos gana stabilios. Tikimasi, kad naftos kainos kris, nors jas gali paveikti įtampa Artimuosiuose Rytuose. Euro brangimas, palyginti su JAV doleriu, galėtų sumažinti importuojamų žaliavų sąnaudas, o tai pagerintų ES gamintojų nepalankią padėtį, palyginti su pagrindiniais eksporto konkurentais. Kita vertus, stipresnė valiuta galėtų pabranginti ES eksportą.

Žieminiai pasėliai žada gerą derlių. Nuolatinis sausas laikotarpis gali turėti įtakos pavasario ir vasaros pasėliams.

Lauko kultūros

Numatoma, kad 2025–2026 m. ES grūdų derlius ūgtels 4,1 proc., pagerės prekybos balansas, eksportas padidės 26 proc., o importas sumažės 19 proc.

Numatoma, kad ES aliejinių augalų sėklų (rapsų ir saulėgrąžų) gamyba išaugs 12 proc, augalinio aliejaus gamyba – 6 proc.

Baltyminių augalų derlius gali sumažėti, bet vis tiek turėtų išlikti didesnis už 5 metų vidurkį.

2024–2025 m. ES baltojo cukraus gamyba dėl išplėstų pasėlių plotų padidėjo 6,5 proc. Tikėtina, kad 2025–2026 m. sezonu gamyba 8 proc. sumenks, tai gali lemti importo augimą.

Specializuoti augalai

ES alyvuogių aliejaus kainos iki 2025 m. birželio mėn. gerokai krito – gamyba 37 proc.atsigavo. 

Prognozuojama, kad vyno gamyba 2024–2025 m. nukris iki žemiausio lygio per 20 metų. Tai turės įtakos eksportui. ES toliau mažės vartojimas.

Dėl nepalankių oro sąlygų ES obuolių derlius 2024–2025 m. gali sumažėti 4 proc., todėl kainos išliks aukštos. Persikų ir nektarinų derlius gali kristi 5,8 proc., tai lemia rekordinį importą.

Priešingai, klimato sąlygos yra palankios apelsinų gamybai – ji turėtų padidėti 4,6 proc. (praėjęs sezonas apelsinų augintojams buvo rekordiškai prastas), didelė derliaus dalis keliaus perdirbimui.

Numatoma, kad ES pomidorų derlius sumenks 2,6 proc., ypač perdirbimui, o šviežių pomidorų rinka išliks stabili, bet mažesnė už vidurkį.

Gyvūninės kilmės produktai

Tikimasi, kad 2025 m. ES pieno gamyba išliks stabili, atsižvelgiant į palankias žolės augimo sąlygas, nors tarp šalių narių yra būdingų skirtumų ir gyvūnų ligų protrūkių. Stabili mažmeninės prekybos ir maisto perdirbimo paklausa skatina ES pieno kainų augimą. Apskritai tikimasi, kad pieno gamintojų maržos bus mažesnės. Sūrių gamyba ES, tikėtina, šiek tiek išaugs, nors pasaulinė konkurencija gali riboti eksporto augimą.

ES jautienos kainos išlieka istoriškai aukštos. Numatoma, kad dėl mažesnių bandų sumenks gamyba, todėl ES pasiūla gali susitraukti. Tai savo ruožtu atsilieptų eksportui bei paskatintų importą.

Tuo tarpu kiaulienos gamyba, lygiai kaip ir paklausa, ES turėtų išlikti stabili.

Prognozuojama, kad paukštienos gamyba ES šiek tiek padidės (1,8 proc.), tai skatins auganti paklausa. Taip pat tai palaikys ES kainas. Importas gali būti sudėtingas, atsižvelgiant į kai kurių tradicinių tiekėjų iš trečiųjų šalių ligų statusą.

Galiausiai, ES avienos ir ožkienos gamyba gali sumenkti 2 proc., tai lemtų mėsos eksporto mažėjimą ir importo padidėjimą.

ŪP portalas pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą