Grūdų ūkis: trumpas euras ar ilga perspektyva?

Vieno recepto nėra

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad šį sezoną tiek žiemkenčiai, tiek rapsai žiemoja gerai. Sniego yra pakankamai, dirvos įšalusios, todėl pasėlių žiemojimo sąlygos palankesnės nei pernai ar užpernai.

„Reikia laukti pavasario. Dėl jo yra rūpestėlis. Kaip jis ateis – ar staiga, ar iš lėto? Jei pavasaris ateis staiga, tai laukai plauks, pasėliai bus užmirkę. Tačiau, jei sniegas nutirps iš lėto, išeis įšalas, viskas bus gerai. O dabar žemdirbiai tegul ramiai ilsisi. Nėra ko jų gąsdinti“, – kalbėjo dr. V. Feiza. Pasak mokslininko, ūkininkams šiuo metu belieka stebėti situaciją ir laukti, kaip peržiemos pasėliai, nes tik pavasarį paaiškės, ar jų neteks atsėti, o tam pirkti naujos sėklos.

„Kiekvienas ūkininkas turi savo sprendimus, kaip sumažinti finansinę ūkio naštą. Dabar trąšos brangios. Todėl vieni naudos skystąsias trąšas, kiti – biriąsias. Skystosios trąšos kainuoja pigiau. Šiuo metu rinkoje yra įvairių variantų, įvairių pasiūlymų. Visiems vieno recepto tikrai nėra“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Atsiduoda likimui

Ukmergės r. ūkininkas Rimantas Rudminas teigė manąs, kad didėjanti finansinė našta daugelį ūkininkų privers atsiduoti likimo valiai. „Atvirai kalbant, jei niekas nepasikeis, šie metai ūkininkams bus sudėtingi – trąšos brangsta, o grūdų supirkimo kainos mažėja. Jei ūkininkai nepirks trąšų, nukentės grūdų kokybė. Jei neatliks numatytų purškimų, pinigų liks daugiau, tačiau galima prarasti nemenką dalį derliaus. Todėl rizikuoti neišeina. Mes ieškome būdų, kaip sumažinti ūkio finansinę naštą, tačiau mažinti nebėra ko. Kiekvienais metais stengiamės dirbti kuo efektyviau – žmogiškasis faktorius buvo, yra ir išliks svarbus. Tai, kas pernai buvo klaida, šiais metais gali būti privalumas“, – dėstė R. Rudminas.

Ekologiškai grūdus Tauragės r. auginantis ūkininkas Vaidotas Valinčius ŪP teigė, jog ūkyje kažką pakeisti technologiškai, kad būtų mažesnės sąnaudos, yra labai sudėtinga. „Taikome tiesioginę sėją. Jau mažiau įdedame į 1 ha. Tačiau trąšos... Šią savaitę pirkome azotinių trąšų, jos kainavo 375 Eur/t, pernai jų kaina buvo 335 Eur/t, o 2021 m. –165 Eur/t. Tai yra panašu į „perkrovimą“, bandymą spausti ūkininkus, kurie ir taip susispaudę“, – tvirtino V. Valinčius.

Išmoko skaičiuoti

Pokalbį su ŪP pradėjęs Kauno r. grūdininkas Kęstutis Svečiulis pažymėjo, kad ūkininkai privalo išmokti skaičiuoti. „Rapsų niekada neauginau. Kviečius auginu. Juos nukūlęs iš karto parduodu pagal sudarytas išankstines sutartis. Stengiuosi auginti kultūras, skaičiuodamas nuo „antro galo“ – minimalaus įdėjimo į jas. Dėl to auginu 7 kultūras ir normaliai viskas pavyksta“, – tikino ūkininkas.

Jis pasidžiaugė nauja auginama kultūra – sojomis, kurios Europoje yra deficitas. ŪP pašnekovas apgailestavo, kad apie sojas buvo sudaryta neigiama nuomonė, esą jos mūsų sąlygomis neauga. Praktika parodė, kad yra tinkamų veislių, kurios Lietuvoje puikiausiai dera. „Be to, sojos sukaupia iki 200 kg/ha azoto veikliosios medžiagos. Nėra nė vienos kultūros, kuri sukauptų ir paliktų dirvožemyje daugiau, negu įdėta. Po sojų galima sėti ir žieminius kviečius, ir pavasarines kultūras. Kolegos lenkai, čekai, kurie po sojų augina kviečius, teigė, kad šie atseikėja iki 20 proc. didesnį derlių. Aš nematau perspektyvos auginti kviečius, nes dideli įdėjimai, brangios trąšos ir į Europos Sąjungą ateinantys Ukrainos kviečiai, kitaip nebus“, – pagiriamąjį žodį sojoms tarė K. Svečiulis.

Molėtų r. ūkininkas Andrius Arlauskas, siekdamas išlaikyti ūkio balansą, ūkį diversifikavo – augina ne tik grūdines kultūras, bet ir mėsinius galvijus. „Pastarųjų metų grūdininkystės finansinės ataskaitos nedžiugino. Tačiau mes laikome gyvulių. Su jais darbo daugiau, bet tai „patempia“ ir pagerina finansinius ūkio rodiklius“, – paminėjo A. Arlauskas.

Agronominiai sprendimai

Joniškio r. ūkininkaujantis Saulius Nainys teigė, kad finansinę ūkio naštą galima mažinti agronominiais sprendimais, laikantis agronominių tiesų. Pasak jo, tai, kas buvo daryta prieš 10–15 metų, šiandien išlenda į dienos šviesą. Ir tai priklauso nuo ūkio – turintys stabilius plotus, suplanuotas investicijas į žemės ūkio techniką, į darbuotojų skaičių, susiduria su mažesniais iššūkiais. O štai augantiems ūkiams situacija yra sudėtingesnė.

„Pastarieji metai akivaizdžiai rodo, kad ūkius, kurie stabilūs, lengviau išlaikyti, o pagrindas prasideda nuo dirbamos žemės, jos priežiūros. Žemės ūkyje dirbamos žemės priežiūrai yra keletas veiksnių. Pirmas dalykas – drenažo sistemos. Jos turi funkcionuoti, veikti kokybiškai. Antras – laikytis sėjomainos, nesivaikyti „greito euro“. Besilaikydami sėjomainos, stabiliai įdirbdami dirvą, su stabiliu derliaus nuėmimo technikos palaikymu, stabiliu darbuotojų išlaikymu ūkyje mes išlaikome stabilius derlius. Tai, kas nuo mūsų priklauso, ir yra stabilių derlių išlaikymas. Todėl net ir sudėtingais laikotarpiais prieiname išvados, kad stabilumo išlaikymas leidžia atsirinkti ir išlaikyti vienodą derlių. O jei išlaikome vienodą derlių – mūsų pajamos būna labai panašios arba vienodos, o tai leidžia ūkiui išlikti stabiliam, laiku atsiskaityti su kreditoriais, jei tokių yra, su darbuotojais ir neturėti finansinės naštos“, – argumentavo S. Nainys.

Trumpo atsakymo nėra

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 27 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.