Trys Akola group mėnesiai: maisto sektorius dirbo pelningiau nei su žemės ūkiu susiję verslai

Grupė pardavė  729 tūkst. tonų įvairios produkcijos, arba 5 % mažiau nei pernai tuo pat metu.

Konsoliduotas trijų mėnesių pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 27 mln. Eur ir buvo 17 % mažesnis nei ankstesniais metais. Grynasis pelnas sumažėjo 27 % iki 13 mln. Eur.

Labiausiai traukėsi segmento „Partnerystė su ūkininkais“ pajamos

„Parduotos produkcijos kiekio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo susitraukę parduotų rapsų, kukurūzų, augalinio aliejaus ir kai kurių kitų žaliavų pašarams kiekiai. Visi veiklos segmentai, išskyrus vieną, uždirbo mažiau pajamų. Labiausiai, 14,6 proc., susitraukė didžiausio veiklos segmento „Partnerystė su ūkininkais“ pajamos. Jos augo (7 proc.) tik „Maisto gamybos“ segmente. Net ir besitraukiant pajamoms visi verslai, išskyrus ūkininkavimą, dirbo pelningai, o maisto sektorius dirbo pelningiau nei su žemės ūkiu susiję verslai,“ – sakė AB Akola group finansų direktorius Mažvydas Šileika.

„Partnerystė su ūkininkais“ segmento pajamos viršijo 283 mln. Eur ir sudarė 74 % visų Grupės ataskaitinio laikotarpio pajamų. Segmento bendrasis pelnas buvo 22,5 mln. Eur, o veiklos pelnas 8,8 mln. Eur. 

„Preliminariais duomenimis, 2024 m. grūdų derlius  Baltijos šalyse siekė 12 mln. tonų ir buvo 5 proc. didesnis, nei 2023 metais, tame skaičiuje mūsų pagrindinėje grūdų pirkimo rinkoje, Lietuvoje, jis buvo 7,2 mln. tonų. Per ataskaitinį laikotarpį nupirkome 3 proc. mažiau grūdų ir rapsų nei pernai, tame skaičiuje nuosavi grūdų elevatoriai apdorojo 7 proc. mažesnius kiekius nei pernai. Didžiąją dalį supirktos produkcijos sudarė antros klasės kviečiai, ekstra kokybės kviečių buvo labai nedaug. Grūdų sandorių kainos buvo 20 proc. žemesnės, nei pernai. Kviečių kainos svyravo visą ataskaitinį laikotarpį be aiškios krypties, tačiau laikėsi žemesnių kainų intervale. Pardavėme 313 tūkst. tonų grūdų ir aliejinių sėklų, arba 13 proc. mažiau nei ankstesniais metais, prekybos šiais produktais pajamos susitraukė 28 proc., o bendrasis pelnas – 88 proc. Žadamas geresnis pasaulinis grūdų ir aliejinių sėklų derlius, tad spaudimas kainoms greičiausiai išliks,“ – sakė M. Šileika. 

Grūdų sandorių kainos buvo 20 proc. žemesnės, nei pernai. Kviečių kainos svyravo visą ataskaitinį laikotarpį be aiškios krypties, tačiau laikėsi žemesnių kainų intervale.

Žaliavų ir priedų pašarams parduota 11 proc. mažiau,  arba 120 tūkst. tonų. Kombinuotų pašarų ir premiksų pagaminta beveik 2 proc. daugiau, nei pernai, gamybos linijos dirbo pilnu pajėgumu. Šių produktų pardavimai išaugo beveik 13 proc., lyginant su ankstesniais metais, tačiau bendros pašarų, žaliavų jiems ir premiksų prekybos pajamos sumažėjo 9 proc. dėl rinkos spaudimo mažinti kainas. Pašarų verslo bendrąjį pelną 14 proc. mažino strigimai iš Ukrainos vežamų prekių logistikoje.

Grupės pajamos iš sertifikuotų sėklų, trąšų ir augalų priežiūros priemonių mažėjo 2 proc. iki 85 mln. Eur. 

„Trąšų pardavėme 8,5 proc. daugiau,  augalų apsaugos produktų ir mikroelementų – 88 proc. daugiau, sėklų parduota tiek pat kiek pernai tuo pačiu metu. Visgi parduodamos produkcijos kainos dėl vis dar nepagerėjusios žemdirbių padėties buvo žemesnės, nei pernai, tad bendros šių kategorijų produktų pajamos traukėsi 2 proc., o bendrasis pelnas – beveik 9 proc.,“ – sakė M. Šileika.

Žemės ūkio technikos bei įrangos rinka ir toliau traukėsi dėl žemų žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų bei išaugusių skolinimosi kaštų. Grupės pajamos iš žemės ūkio dirbimo ir fermų technikos bei įrangos pardavimo, nuomos bei įvairių serviso paslaugų siekė 23 mln. Eur ir susitraukė 17 proc., o šių veiklų bendrasis pelnas mažėjo 19 proc. iki  4 mln. Eur. 

„Jaučiame rinkoje kaštų taupymo tendenciją. Ji pasireiškia ne tik atsisakant suplanuotų technikos pirkimų, bet ir mažinant planines technikos apžiūras. Vilčių ir mums, ir ūkininkams teikia ES paramos programos, tačiau jų poveikį greičiausiai pajusime ne anksčiau kaip antrąjį finansinių metų pusmetį. Tokiomis sąlygomis, kai ūkininkai nebeišgali įsigyti technikos, stipriai kinta ir mūsų verslo modelis – technikos nuomos paslaugų pajamos, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, išaugo dvigubai. Dėl didelės konkurencijos technikos nuomos srityje mes išplėtėme paslaugų asortimentą, įtraukdami į pasiūlą ir retesnes paslaugas. Tikime tokios veiklos perspektyva, mat visuomet bus ūkių, neatitinkančių kriterijų ES paramos lėšoms gauti; taip pat ūkiams vis sunkiau rasti kvalifikuotų technikos operatorių, nes jaunimas nebenori dirbti tokio darbo,“ – apie aktualias tendencijas žemės ūkio sektoriuje pasakojo  M. Šileika. 

Jaučiame rinkoje kaštų taupymo tendenciją. Ji pasireiškia ne tik atsisakant suplanuotų technikos pirkimų, bet ir mažinant planines technikos apžiūras.

Kaip ir tikėtasi, auga maisto gamybos segmento pelningumas

Segmento „Maisto gamyba“ pajamos,  sudarę 28 proc. bendrų Grupės pajamų, viršijo 107 mln. Eur. Šios veiklos bendrasis pelnas buvo beveik 21 mln. Eur, o veiklos pelnas – beveik 11 mln. Eur. 

„Visuomet tikėjome, kad tai įvyks, ir tai vyksta – maisto gamybos segmento pelningumo augimas tampa tendencija, nes auga trečius metus iš eilės. Parduotos vištienos ir jos produktų kiekis augo 11 proc.,paukštininkystės pajamos didėjo 10 proc., bendrasis šios veiklos pelnas išaugo 58 proc. Miltų, kepimo mišinių ir džiūvėsėlių išoriniams pirkėjams parduota 11 proc. mažiau, o pajamų sumažėjimas 18 proc. nepaveikė šios veiklos bendrojo pelno, kuris augo 1,6 proc. Pažymėtina, kad miltų ir kepimo mišinių gamyba išliko tame pačiame lygyje, o džiūvėsėlių gamyba augo 25 proc., tačiau apie 24 proc. jų sunaudojama grupės viduje vištienos produktų gamybai. Greito paruošimo produktų ir paruoštų vartojimui produktų taip pat parduota 11 proc. daugiau, šios veiklos pajamos augo 5 proc., o bendrasis pelnas – 4 proc. Šiuo metu vyksta naujos greito paruošimo makaronų gamyklos Alytuje paleidimo ir testavimo  darbai. Pilnu pajėgumu tikimasi pradėti dirbti 2025 metais. Kadangi pavasarį pradės veikti ir nauja džiūvėsėlių gamykla, pilną maisto gamybos segmento augimo vaizdą pamatysime tik kitais finansiniais metais“, – sakė M. Šileika. 

Ūkininkavimo veikloje didesnį pelną generavo pienininkystė

Segmento „Ūkininkavimas“ pajamos, sudarančios 3 proc. bendrų Grupės pajamų, buvo 11 mln. Eur. Šios veiklos bendrasis nuostolis buvo 0,1 mln. Eur, o veiklos nuostolis siekė 1,5 mln. Eur. 

„Mūsų žemės ūkio bendrovės ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo nuėmę didžiąją dalį arba 87 tūkst. tonų derliaus – jis buvo 4 proc. mažesnis nei pernai, mat sausringa vasara  pakenkė pupų ir žirnių derliui. Pieno pagaminome 9,8 tūkst. tonų arba 2 proc. daugiau. Augalininkystės veiklos pajamos dėl 10–15 proc. žemesnių rinkos kainų traukėsi 11 proc., tuo tarpu pienininkystės pajamos augo 13 proc. Esame pardavę 70 proc. naujo derliaus, tačiau augalininkystė buvo nuostolinga, kaip dažnai būna pirmąjį metų ketvirtį, dėl parduotų atsargų savikainos nurašymo pagal Grupės apskaitos politiką. Pienininkystė generavo 124 proc. didesnį bendrąjį pelną nei pernai tuo pačiu metu, arba 0,7 mln. Eur. Džiugina pakilę pieno kainos – jos buvo 10 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu metu,“ – sakė M. Šileika.

Augalininkystės veiklos pajamos dėl 10–15 proc. žemesnių rinkos kainų traukėsi 11 proc., tuo tarpu pienininkystės pajamos augo 13 proc.

Kitų profuktų ir paslaugų segmentas nenuvylė

Segmento „Kiti produktai ir paslaugos“ pajamos sudarė 1 proc. Grupės pajamų, ir siekė 5 mln. Eur. Bendrasis šios veiklos pelnas buvo 0,96 mln. Eur, o veiklos pelnas 0,57 mln. Eur. 

„Smulkių gyvūnų ėdalo pardavėme 29 proc. mažiau nei pernai, tačiau visą pagamintą kiekį – prekės neužsiguli sandėliuose. Gamybos padalinys dirbo beveik pilnu pajėgumu, kartu kūrė naujus produktus, siekiant  sumažinti ekonominės kategorijos ėdalo gamybą, kuris šiuo metu sudaro maždaug 45 proc. viso kiekio. Kadangi orientuojamės į aukščiausios kokybės produktų segmentą, gaminami kiekiai dėl gamybos technologijos specifikos traukiasi (8 proc.), tačiau vidutinė produkcijos krepšelio kaina auga. Pajamos iš naminių gyvūnų ėdalo traukėsi 19 proc., sumažindamos ir bendrąjį pelną, tačiau bendrasis veiklos pelningumas per metus sumažėjo labai nedaug (nuo 19 iki 17 proc.), o šio verslo perspektyva patraukli.  

Veterinarinės farmacijos pardavimo pajamos augo 10 proc. pagrinde dėl augančio smulkių gyvūnų segmento, o kenkėjų kontrolės ir higienos prekių prekybos pajamos didėjo 25 proc. dėl gerų vienkartinių sandorių,“ – pasakojo M. Šileika apie mažiausią, tačiau perspektyvų veiklos segmentą. 

AB Akola group valdo didžiausią Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupę, kurioje dirba virš 5 tūkst. darbuotojų. Grupė vykdo veiklą visoje maisto produktų gamybos grandinėje „nuo lauko iki stalo“:  gamina, ruošia ir parduoda žemės ūkio ir maisto produktus, taip pat tiekia prekes bei teikia paslaugas žemdirbiams. Finansiniai Grupės metai prasideda liepos 1 d.

AB Akola group informacija