Tualetai provincijoje – nuo sovietmečio tupyklos iki šių laikų komforto

Požiūrį į viešojo tualeto svarbą provincijoje puikiai atskleidžia seniūnų reakcija į kolegės pasakytą žinutę šios valdžios atstovų grandies sueigoje. Viename Žemaitijos rajone seniūnė pasigyrė, kad artimiausiu metu jų miestelyje duris atvers naujas šiuolaikiškas viešasis tualetas. Pasipylė įvairios replikos: kada pirmoji registracija? Ar bus įkurtuvės? Ar juostelę perkirpsite – juk naujas objektas? Dažnai kaimų ir miestelių gyventojai atkakliai gina ne tik iš fermų ar jų mėšlidžių sklindančių kvapų teisėtumą, bet ir mintį apie tai, kad viešojo tualeto nereikia, o jeigu jau yra kokia sovietmečio atgyvena, tegu ji ir pasilieka. Vis dėlto dalyje šalies seniūnijų stengiamasi pasinaudoti ES paramos lėšomis, kuriomis finansuojamas kompleksinis gyvenviečių atnaujinimas, įskaitant ir viešuosius tualetus.

Tupyklą pakeis modernus objektas

Plungės r. Platelių seniūnė Danutė Rapolavičienė ŪP sakė, kad kurortiniame jų miestelyje viešasis tualetas buvo visada, tačiau dabar jis paseno ir artimiausiu metu bus pastatytas naujas.

„Plateliai visą laiką turėjo tokį nelabai gražų, senovinį viešąjį tualetą, jis buvo įrengtas prie ūkinio seniūnijos pastato ir seniūnijos lėšomis buvome jį suremontavę. Iš tualeto sklisdavo nemalonių kvapų, nebuvo jokių patogumų, šviesos. Būtent šį objektą netrukus pakeis naujas, pagal šiuolaikinius reikalavimus pastatytas viešasis tualetas visiems Platelių svečiams. Jis pritaikytas ir neįgaliesiems, patalpos šildomos, jeigu tualetu reikėtų naudotis žiemos mėnesiais, o jam prižiūrėti įdarbinsime žmogų. Mūsų miestelis svečių sulaukia ne tik vasaros mėnesiais, kai būriai turistų suplūsta poilsiauti prie ežero, bet ir rudenį – įrengus dviračių taką aplink ežerą netrūksta šios transporto rūšies entuziastų. Vadinasi, miestelis turi būti pasiruošęs didesniam svečių skaičiui ir kitais metų sezonais“, – pasakojo seniūnė.

Naujasis tualetas pastatytas gavus ES lėšų ir prisidedant ir rajono savivaldybei. Jis kainavo kiek per 30 tūkst. Eur.

Beje, kitame Plungės r. miestelyje, Žemaičių Kalvarijoje, prieš penketą metų pastatytas šį miestelį vasarą užplūstantiems maldininkams skirtas modernus higienos centras, jame yra ne tik tualetų, bet ir dušų. Šio objekto statybą beveik puse milijono tuomečių litų parėmė gretimame kaime ūkininkaujanti Almos ir Vidmanto Jonikų šeima.

Mena gūdų sovietmetį

Tualetas – beveik amžinas statinys. Antai Darbėnuose (Kretingos r.), pačiame šio miestelio centre gyvena daugiau kaip prieš pusę amžiaus iš Ukrainos čia gyventi atsikėlęs Ivanas Radajevas. Visai netoli jo namų tiesiog su žemės sklypu ribojasi ir dabar tebenaudojamas viešasis tualetas. I. Radajevas sako, kad tas tualetas čia buvo visą tą pusę amžiaus, kol vyras čia gyveno ir užaugino penkis savo vaikus.

„Kol nebuvome privatizavę gyvenamojo savo būsto, neturėjome ir namuose įrengto tualeto. Naudojomės viešuoju, tik buvome į jį pasidarę atskirą įėjimą. Net šio tualeto turiniui išvežti ne kartą teko organizuoti komandą. Niekas nuo tų laikų čia nepasikeitė – paprasčiausios senovinės tupyklos. Prieš kurį laiką seniūnijos valdžia mūsų paprašė sutikimo, kad leistume toje vietoje statyti naują tualetą. Nesutikome, nes takas į jį per mūsų kiemą eina, autobusų laukiantys ar jais atvažiavę ir toliau nuolat vaikščios“, – pasakojo I. Radajevas.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys ŪP sakė, kad šių vietos gyventojų per daug ir neįtikinėjo – būsimajam tualetui surado kitą vietą.

„Tas senasis tualetas stovi ant neįregistruoto nedidelio valstybinės žemės sklypelio, neįteisintas ir pats nuo senų laikų tebestovintis tualetas. Darbėnai dalyvauja europiniame projekte, gyvenvietė modernizuojama. Į šį projektą įtraukta ir šiuolaikinio konteinerinio tualeto statyba. Kaimynystėje esantys gyventojai paprieštaravo, mes nutarėme su jais nekovoti. Jei nenori šalia turėti tvarkingo objekto, tegul turi tą seną. Tiesa, pastatę naują šį gal užrakinsime, kad žmonės juo nebesinaudotų. Tikimės, kad naujojo tualeto statyba ilgai neužtruks, tik tiek, kiek būtina įvairioms procedūroms, derinimui atlikti“, – sakė A. Poškys.

Tik darbo valandomis

Kitame žinomame Žemaitijos miestelyje – Mosėdyje (Skuodo r.) – atlikti gamtinių reikalų ne darbo metu gali ir nepavykti. Mat tikras, pagal šiuolaikinius reikalavimus įrengtas tualetas priklauso Akmenų muziejui, atrakintas jis būna tik darbo dienomis nuo darbo pradžios iki pabaigos.

„Mums priklausantis tualetas veikia taip, kaip nurodyta mūsų darbo grafike. Tik turistinio sezono metu dirbame kiekvieną savaitės dieną, tačiau darbui pasibaigus užrakinamas ir tualetas. Darbo valandomis juo gali pasinaudoti ir muziejaus lankytojai, ir bet kuris miestelio gyventojas ar jo svečias“, – ŪP sakė muziejaus direktorė Gintarė Sakalauskienė.

Paklausta, kodėl laisvai prieinamas tualetas negalėtų būti atrakintas visą parą, direktorė sakė, kad tada darbuotojai neatsigintų nuo vandalų.

„Anksčiau būdavo, kad į klozetą prigrūdęs tualetinio popieriaus kas nors jį padegdavo ir dangtį uždarydavo, pridarydavo kitokių nuostolių. Paliktas pernakt neužrakintas tualetas neabejotinai būtų nuniokotas. Lauke įrengėme stebėjimo kamerą, kad būtų matyti, kas į tualetą ateina ir iš jo išeina. Po šių saugumo priemonių rimtų incidentų nebebuvo“, – pasakojo direktorė.

Prie kapinių, maždaug už kilometro nuo miestelio centro, yra lauko tualetas, tačiau iki jo reikiamu laiku gali ir nespėti. Problemą šiek tiek švelnina prie bažnyčios pastatytas biotualetas. Muziejaus direktorė G. Sakalauskienė sakė, kad jų tualeto išlaikymas kainuoja gana brangiai, tačiau jei prie to prisidėtų ir savivaldybė, galbūt jis galėtų veikti visą parą, o Mosėdyje viešojo tualeto problema būtų išspręsta.

Šalies kaimuose, miesteliuose ir miestuose

Lietuvoje yra nemažai garsių miestelių, kaimų, gyvenviečių. Pasidomėjome, kaip tokiose vietovėse sprendžiama ši nelabai kvapni, tačiau svarbi problema.

Antai miestu save tituluojantys, tačiau už kai kurias gyvenvietes mažiau gyventojų turintys Salantai taip pat neturi viešojo tualeto, bėdos spiriami vietos gyventojai ar svečiai gali pasinaudoti tik Kultūros centrui priklausančiu objektu. Užtat iš europinių lėšų artimiausiu metu čia žadama pastatyti net du konteinerinius tualetus.

Šiaulių r. Meškuičių seniūnės Jolantos Baškienės pasiteiravome, kaip šie reikalai tvarkomi garsiajame Naisių kaime, kuriame lankytojų tikrai netrūksta.

„Naisių bendruomenės namuose darbo dienomis veikia šiuolaikiškas tualetas, o lauke nuolat stovi biotualetai. Tad jei uždaryti bendruomenės namai, galima naudotis lauke esančiais tualetais. Seniūnijai Naisiuose priklauso vienas viešasis lauko tualetas. Apie naujus projektus negalvojame, kol kas Naisiams visiškai pakanka esamų“, – sakė seniūnė.

Midumi garsėjančioje Stakliškių gyvenvietėje, pasak seniūnės Nijolės Ivanovienės, viešuoju tualetu galima pasinaudoti ir dieną, ir naktį. Jis reguliariai aptarnaujamas, išvalomas. Lietuvos Šveicarija vadinamoje Kartenoje (Kretingos r.) biotualetas veikia prie bažnyčios, o lauko tualetas įrengtas kartu su nauju kultūros centru, pastatytu prieš keletą metų. Marcinkonys (Varėnos r.) – vienas didžiausių pagal plotą kaimų Lietuvoje, čia įsikūręs ir vienas iš Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos padalinių, kaimas vasarą sulaukia daug lankytojų. Kaip buvome informuoti Marcinkonyse, nei seniūnijai, nei nacionalinio parko direkcijai priklausančio viešojo tualeto kaime nėra. Vis dėlto vėliau išsiaiškinome, kad reikalui esant galima pasinaudoti laisvai prieinamais kultūros centro ir Marcinkonių geležinkelio stoties tualetais.

Bent jau kai kuriose Lietuvos provincijos vietovėse europiniai pinigai padarys gerų darbų, ir atvykus į svetimą miestelį arba kaimą nereikės lakstyti į krūmus ar už apleisto tvarto, kad galėtum oriai gėrėtis tos vietovės įžymybėmis.

Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas