Turi suprasti ir tie, kurie negirdi ar nemato

„Norime, kad klausos ir regos negalią turintys žmonės galėtų žiūrėti kuo daugiau televizijos laidų ir gauti jiems reikalingą informaciją. Juk televizija skirta visiems, todėl neturėtų būti taip, kad vieni žmonės gali laisvai pasirinkti, ką žiūrėti, o kiti dėl savo negalios tokios galimybės neturi.

Todėl kartu su grupe Seimo narių pateikėme Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą. Jeigu Seimas pritars mūsų siūlymui, LRT turės transliuoti gerokai daugiau laidų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems žmonėms. Didesni reikalavimai būtų keliami ir kitoms televizijoms.

Siūlome nustatyti, kad LRT televizijos programos su lietuviškais subtitrais sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. viso mėnesio transliavimo laiko. Į lietuvių gestų kalbą verčiamos programos turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 proc., o regos negalią turintiems žmonėms pritaikytos programos – taip pat ne mažiau kaip 20 proc. viso mėnesio transliavimo laiko.

Ką tai reikštų paprastam žmogui? Pavyzdžiui, neprigirdintis ar kurčias žmogus galėtų žiūrėti gerokai daugiau televizijos laidų ir suprasti, apie ką jose kalbama. O regos negalią turinčiam žmogui būtų lengviau sekti televizijos programą, jeigu jam būtų papildomai garsiai paaiškinama, kas vyksta ekrane.

Susitikinėdama su gyventojais ir žmonių su negalia organizacijų atstovais ne kartą girdėjau, kad jiems labai svarbu turėti kuo didesnį televizijos programų pasirinkimą. Žmonės nori žiūrėti ne vien žinias ar kitas informacines laidas. Jiems taip pat įdomūs filmai, koncertai, kultūros ir pramoginės laidos. Jie nori gyventi tokį pat visavertį gyvenimą, kaip ir visi kiti.

Šių įstatymo pataisų esmė labai paprasta – norime, kad žmogus dėl klausos ar regos negalios neliktų be jam svarbios informacijos. Televizija šiandien yra ne tik pramoga. Per ją žmonės sužino apie svarbiausius šalies įvykius, valdžios sprendimus, socialines problemas, kultūrinį gyvenimą. Todėl labai svarbu, kad ši informacija būtų prieinama kuo platesnei visuomenės daliai.

Ypač daug reikšmės subtitrai turi kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Jie padeda ne tik suprasti, apie ką kalbama televizijos laidoje, bet ir geriau mokytis lietuvių kalbos, lavinti skaitymo įgūdžius, plėsti žodyną. Kai kuriems klausos negalią turintiems žmonėms lietuvių kalbos mokymasis nėra toks paprastas, kaip mums gali atrodyti, todėl subtitrai jiems gali būti papildoma pagalba.

Tačiau nereikėtų manyti, kad tokie pakeitimai reikalingi tik žmonėms, kuriems oficialiai nustatyta negalia. Mūsų visuomenė sensta, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurių klausa ar regėjimas jau nėra tokie geri, kaip jaunystėje. Vienam sunkiau išgirsti, ką kalba televizijos laidos vedėjas, kitam sudėtingiau suprasti greitai tariamus žodžius. Tokiais atvejais padėti gali subtitrai.

Manau, kad ir daugelis vyresnio amžiaus žmonių yra susidūrę su situacija, kai žiūrint televizorių tenka vis didinti garsą, nes ne viską pavyksta suprasti. O jeigu ekrane būtų rodomi subtitrai, žmogus galėtų perskaityti tai, ko neišgirdo. Taigi mūsų siūlomos pataisos būtų naudingos gerokai didesnei visuomenės daliai, ne tik žmonėms su negalia. Be to, subtitrai naudingi ir visiškai gerai girdintiems žmonėms. Pavyzdžiui, kai televizorius įjungtas triukšmingoje aplinkoje, viešoje vietoje ar ten, kur nėra galimybės klausytis garso. Jie praverčia ir keliaujant, prižiūrint mažus vaikus ar kitomis kasdienėmis aplinkybėmis, kai garsiai klausytis televizijos nepatogu.

Norime, kad žmonės su negalia galėtų kuo savarankiškiau gyventi ir nebūtų priklausomi nuo kitų pagalbos. Juk neturėtų būti taip, kad žmogui kas nors kitas turi paaiškinti, kas buvo pasakyta per televiziją, arba papasakoti, kas vyksta rodomame filme. Kuo daugiau laidų bus pritaikyta, tuo šie žmonės turės daugiau galimybių patys pasirinkti, ką žiūrėti, kuo domėtis ir kaip leisti laisvalaikį.

Man labai svarbu ir tai, kad žmonės su negalia nesijaustų atskirti nuo likusios visuomenės. Jie turi tokias pačias teises gauti informaciją, domėtis politika, kultūra, sportu, pramogomis ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Todėl mūsų siūlomos įstatymų pataisos nėra vien techninis reikalavimas televizijoms. Tai ir požiūrio į žmogų klausimas. Jeigu galime sudaryti sąlygas, kad daugiau žmonių suprastų televizijos programas ir galėtų jomis naudotis, turime to siekti. Tikiuosi, kad Seimas pritars šioms pataisoms ir televizija taps prieinamesnė tiek klausos ir regos negalią turintiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.“