Turkinis lazdynas: ilgaamžis ir dekoratyvus sodybų augalas

Turkinis lazdynas (Corylus corulna) – dekoratyvus vaisinis medis. Jis ilgaamžis aukštas parkų, vienkiemių ar didelių sodybų medis, išgyvena apie 200 metų, dera apie 80 metų. Užauga iki 20 m aukščio. Laja plačiai kiaušiniška, o lapai apskritesni nei paprastųjų lazdynų.

„Žievė pilka, kapučino atspalvio, suaižėjusi, minkšta kamštinė ir šilta, maloni liesti, lupasi plokštelėmis, – į dekoratyvias medžio savybes dėmesį atkreipia sodininkas Jonas Matelis. – Riešutai formuojasi rutuliškose kekėse po 3–8. Jie valgomi ir panašūs į paprastųjų lazdynų, tik mažesni, lukštai storesni ir goželės ilgesnės, tad labiau apgaubia vaisius. Jos garbanotos ir itin dekoratyvios, todėl turkinį lazdyną sodyboje galima auginti dėl puošnumo.“

Medis žydi ankstyvą pavasarį, prieš sprogstant lapams, kovą–balandį. Riešutai subręsta rugsėjį. Tiesa, nors ant vienišo augalo riešutai užsimezga, jie būna tuščiaviduriai. Žiedams apdulkinti reikia dviejų netoli vienas kito augančių turkinių lazdynų.

Sodininkas teigia, kad šie lazdynai mėgsta derlingas, vidutinio drėgnumo, karbonatingas dirvas, pakenčia pavėsį, yra ištvermingi žiemą (pakelia iki 35‒40 °C šalčius), atsparūs ligoms ir kenkėjams. Dauginami sėklomis ir skiepijant.

Dar vienas jų privalumas – jiems būdinga ne krūmo, bet medžio forma. Krūmais augdami paprastieji lazdynai kieme užima daugiau vietos, o po turkinio lazdyno medžiu, tinkamai parinkus augalus, galima suformuoti želdyną ar įrengti poilsio zoną, pastatyti supynę, suolelį.

Be to, turkinis lazdynas nesiplečia atžalomis, todėl jie puikiai tinka kamieniniams lazdynų medeliams formuoti arba kaip poskiepiai paprastųjų lazdynų veislėms, nes jie neleidžia šaknų atžalų.

„Rasų“ informacija

Rūtos VAITKEVIČIŪTĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.