Turtuoliams dar pridės, o iš elgetų ir lazdą atims?

Vyriausybė praėjusį trečiadienį pagaliau paskelbė atlaisvinanti kai kuriuos karantino metu verslo sektoriuje galiojusius suvaržymus. Bet verslo pasaulis šią žinią įvertino ne pasitenkinimo atodūsiu, o nusivylimo kai kuriais ministrų kabineto siūlymais murmesiu. Pasak Lietuvos Banko, Vyriausybės svarstomos kompensacijos nekilnojamojo turto nuomotojams labiausiai bus naudingos didiesiems prekybos centrams ar investiciniams fondams, kuriems savo pinigus patikėjo turtuoliai. Kodėl į šoną nustumtas smulkus ir vidutinis verslas, ūkininkai?

Prisigretina prie valdžios

„Dažniausiai taip ir įvyksta. Didieji ekonomikos oligarchai sėkmingiausiai sugeba prisigretinti prie Vyriausybės, valdančiosios koalicijos lyderių. Prekybos tinklų, Lietuvos ir užsienio stambiojo kapitalo grupuočių lobistai gerai dirba. O tie, kurie turi atstovauti ūkininkams, dažniausiai kukliai tyli“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Dagys.

Pasak R. Dagio, turėtų būti visiškai atvirkščiai – daugiausia valstybės paramos turi gauti smulkusis verslas, ūkininkai. „Jiems dabar sunkiausia. Vyriausybė, Seimas turėtų ieškoti kitų būdų vietoj nepasiteisinusių elektroninių maisto kuponų, įvairių nesėkmingų bandymų padidinti ūkininkų konkurencines ir pirkėjų pasirinkimo galimybes, tikrai efektyviai paremti ūkininkus. Galėtų palankiausiomis sąlygomis išnuomoti ūkininkams kuo daugiau prekybos vietų miestuose“, – siūlė parlamentaras.

Iš svečių balkono

Tačiau R. Dagys nuogąstauja, kad didieji nekilnojamojo turto nuomotojai ir vėl aplenks ūkininkus. „Ir Seime stambiajam kapitalui labai puikiai atstovaujama. Prekybininkų, mėsos, pieno perdirbimo įmonių lobistai nepraleidžia nė vieno Seimo komitetų susirinkimo, iš svečių balkono stebi ir klausosi, kaip parlamentarai ginčijasi per plenarinius posėdžius“, – tvirtino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys R. Dagys.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad ir vėl šios Vyriausybės parama verslui atsigauti, kaip dažniausiai atsitikdavo ir anksčiau, bus meškos paslauga – verslo sektoriai, kuriems labiausiai reikia pagalbos, jos nesulauks.

Neūkiškas požiūris

„Pasiims tie, kurie garsiausiai rėkia ir įžūliausiai braunasi per kitų galvas. Įsivaizduojate, Vyriausybė net neįtraukė maisto pramonės ir žemės ūkio į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo strategiją. Valdžia visą dėmesį pirmiausia turi skirti tiems, kurie liko visiškai be darbo ir pajamų. O visokie investicijų fondai, biurai gali dar ilgai ir turtingai gyventi iš lašinių, atsargų, sukauptų sėk­mingais valstybės vystymosi laikotarpiais. Man nesuprantama, kodėl pasilikę vos kvėpuojančių įmonių darbuotojai gauna tik minimalų atlyginimą (oficialiai – 607 eurus per mėnesį, bet dažniausiai perpus mažiau), o atleistiems, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, valstybė devynis mėnesius moka po 700 eurų bedarbio pašalpą. Verčiau paremtų dirbančius. Visiškai neūkiškas požiūris. Atsilieps ateityje“, – ŪP kalbėjo K. Starkevičius.

Vokietija atsigauna pirmoji

Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas ragina imti pavyzdį iš Vokietijos, kuri dėl protingos savo ekonominės politikos visada pirmoji Europoje atsigauna po pasaulinių sukrėtimų. „Taip buvo 2008–2010 metais per finansų ir ekonomikos krizę, neabejoju, ir dabar vokiečiai pirmieji užgydys koronaviruso pasek­mes. Federalinės kanclerės Angelos Merkel ministrų kabinetas peržiūrėjo vyriausybines programas, pabrėžė, kad žemės ūkis – svarbi, strateginė ekonomikos šaka, ir įsipareigojo labiau remti ir skatinti ne importą, bet vietinę žemės ūkio produktų gamybą“, – tikino K. Starkevičius.

Atitenka stambiajam kapitalui

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus mano, kad parodomasis Vyriausybės rūpestis pandemijos nuvargintais verslininkais – rudenį vyksiančių Seimo rinkimų uvertiūra, propagandinė pradžia.

„Ateis rinkimai. Iš tiesų jie jau vyksta. Politikai, partijos savo rinkimų kampanijoms tikisi lėšų iš didelių agrarinių įmonių, Lietuvos pieno rinkoje viešpataujančių penkių pieninių, apskritai iš viso didžiojo kapitalo. Atsilygins didiesiems, stambiesiems palankiais teisės aktais, naudingais sprendimais. Mūsų valstybė primena kreivų veidrodžių karalystę. Iškilmingai skelbiama, kad šeimų ūkiai, smulkusis verslas yra tarsi kraujas, kuris, tekėdamas Lietuvos kapiliarais, arterijomis ir venomis, suteikia valstybės ūkiui gyvybės. Vienaip kalbama, kitaip daroma. Visos veik­los lengvatos – nekilnojamojo turto kompensacijos, palankios bankų paskolos su valstybės garantija, europinė parama, priemonės stabilioms pajamoms palaikyti – pirmiausia atitenka stambiajam (taip pat ir agrariniam) kapitalui“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino A. Svitojus.

Apsisuko galva

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentė, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ŪP prisipažino, kad jai apsisuko galva nuo pačios Vyriausybės, politikų, ekonomistų, finansininkų išaiškinimų, kam bus palankiausi Vyriausybės planai padėti verslui prisikelti iš koronaviruso pandemijos pelenų, o ką valstybės parama aplenks.

Anot E. Šiškauskienės, visiška nesąmonė būtų palikti viešbučius, kavines be patalpų nuomos kompensacijos – juk koronavirusinio karantino labiausiai apiplėštas viešbučių ir viešojo maitinimo įstaigų sektorius nuomoja daugiausiai darbo, verslo patalpų Lietuvoje.

Jų bendras naudingasis plotas siekia apie 8 mln. kv. m. Bet Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė tuoj pat pasitaisė, kad Lietuvoje įmanomos visokios keistenybės ir sveikam protui prieštaraujantys valdžios sprendimai.

Gyvena iš apyvartos

„Aš tai visai kitaip supratau Vyriausybės siūlymą – 50–60 proc. nuomos mokesčio kompensuojama iš valstybės biudžeto (visiems, taigi ir viešbučiams!), 20–30 proc. susimoka pats verslas, o 10–20 proc. mokesčio nuomotojai nereikalauja. Tai mus tenkina. Viešbučiai, restoranai gyvena tik iš verslo apyvartos (bendrųjų įmonės įplaukų už parduotas prekes ir paslaugas per tam tikrą laikotarpį, ketvirtį ar metus – red. past.). Nutrūko veikla – įšalo viskas. Ir darbuotojų atlyginimai. Mes siūlome tokiu atveju daryti tą patį kaip civilizuotos valstybės – atėjus sunkiems laikams, per ekonomikos nuosmukį dotuoti darbuotojų atlyginimus, tiesiogiai skirti žmonėms kompensacijas, nustačius jų „lubas“, – valdžiai patarė E. Šiškauskienė.

Visuomenė nesupranta

Kaip teigia LPK viceprezidentė, „Sodra“ panašiai jau gelbsti bankrutuojančių įmonių darbuotojus valstybinio Garantijų fondo lėšomis. „Bet girdėjau kalbų, kad „Sodra“ po kurio laiko vis viena stengsis atgauti savo išmokas, tik atideda datą, iki kurios jas reikės grąžinti. Mes siūlome darbuotojus dotuoti be jokių sąlygų, išlygų. Kitaip jie liks tuščiomis kišenėmis, įmonei sustojus, užsidarius. Bet visuomenė, net mūsų pačių darbuotojai to nesupranta. Kaltina viešbučių administraciją, kad ji vengianti garbingai atsiskaityti su savo personalu“, – apgailestavo E. Šiškauskienė.

Parama vienam sektoriui mažina pagalbos efektyvumą

Marius JURGILAS

^{Lietuvos banko valdybos narys}

Valstybei kompensuojant dalį nuomos pajamų, didžiausios naudos greičiausiai gali tikėtis komercinio nekilnojamojo turto turinčios Lietuvos ir užsienio stambaus verslo grupės, fondai, kuriems priklauso dauguma Lietuvos prekybos centrų. Tokiems verslo riziką iš anksto išskaidžiusiems fondams valstybės pagalba apskritai nereikalinga, labai abejotina, nes jų finansinė padėtis gali būti visai nebloga. Apie du trečdaliai karantino labiausiai pažeidžiamiems verslams pritaikytų pastatų ir patalpų net nenuomojami. Ypač dosni valstybės parama vienam sektoriui, kuriame viešpatauja stambusis verslas ir turtingiausias visuomenės sluoksnis, neteisinga, dar labiau mažina ir taip ribotos valdiškos pagalbos verslui efektyvumą. Nuomotojas lengvatinės paskolos darbuotojų atlyginimams gali kreiptis į valstybės įsteigtą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Įmonės gali prašyti INVEGOS paskolos ir nuomos sąskaitoms apmokėti. Patalpas, pastatus nuomojantis verslas gali naudotis ir kitomis jau esančiomis galimybėmis. Be to, nuomotojai ir nuomininkai dažnai susitaria dėl kompromiso. Tada papildomų valstybės išlaidų apskritai nereikia.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas