Columbus +15,3 °C Debesuota
Trečiadienis, 23 Spa 2024
Columbus +15,3 °C Debesuota
Trečiadienis, 23 Spa 2024


Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Tuštesni aruodai – tuštesnės ir piniginės

2023/09/23


Šiųmetiniai grūdų aruodai – tuštesni. Žieminių kultūrų derlius – mažesnis už daugiametį vidurkį, o vasarinių – vidurkio net nesiekia. Prasčiausią derlių atseikėjo ankštinės kultūros, kai kurie ūkininkai pupų ir žirnių nukūlė tik tiek, kiek buvo pasėję. Žemdirbių laukia nelengvi metai, nes grūdų savikaina – didelė, o supirkimo kaina – maža.

Derlius – mažesnis

Javapjūtę prieš kelias savaites baigęs Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Vaičiulis sakė, kad dėl nepalankių oro sąlygų nukentėję žiemkenčiai ir vasarojus atseikėjo prastą derlių. „Ypač prastas vasarinių kviečių derlius. Pupų derlius taip pat ne koks. Gerai, kad dar kainų riziką išskaidžiau, nes dabartinės kainos nedžiugina“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė jaunas vyras.

Derliumi ir jo supirkimo kainomis nesidžiaugė ir kitas to paties rajono ūkininkas, Rimantas Valeika. „Auginau ekologines avižas, kviečius, vikius. Jų derlius – prastas. Vasariniai kviečiai atseikėjo 2 t/ha, žieminiai kviečiai – 3 t/ha, žirniai – 0,5–1,5 t/ha“, – sakė ekologinio ūkio šeimininkas. Jis paminėjo, kad ekologinių grūdų supirkimo kainos – žemos, tik už avižas supirkėjai siūlo padoresnę, 180–200 Eur/t kainą. Žemos ir ekologinių sertifikuotų sėklų pardavimo kainos. Jos, anot redakcijos pašnekovo, yra mažesnės už įprastinių sėklų. Už toną ekologiškos sertifikuotos kviečių sėklos siūloma  300–400 Eur.

Ant „atsarginių suolelio“

Ukmergės r. ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis patvirtino, kad šiais metais ankštinės kultūros subrandino menką derlių. „Masės buvo daug, o ankštarų – mažai. Kai kurie mano kolegos sakė, kad nukūlę žirnius ir pupas atsiims pinigus tik už sėklą, nes derlius labai mažas. Tuose rajonuose, kur pasėliai gavo drėgmės, derlius šiek tiek geresnis. Tačiau aplink Ukmergę, Kupiškį – baisu“, – redakcijai atviravo S. Daniulis. Jis sakė, kad vasarinių kultūrų derlius taip pat mažas. Iš hektaro vasarinių kviečių prikulta 1–1,5 t. „Ekologiškai užaugintų kultūrų supirkimo kainos drastiškai nukritusios. Tokios kainos buvo prieš penkerius metus. Už ekologiškas pupas supirkėjai siūlo 380 Eur/t, už žirnius – apie 320 Eur/t, už maistinius kviečius – 240 Eur/t. Pažymėsiu, kad kviečių kokybė – prastoka. Jie – sudegę, sausi, todėl daugiau tinka pašarui. Pašarinių kviečių tona šiuo metu kainuoja 180–190 Eur, spelta kviečiai – 120–130 Eur. Speltos kviečių praktiškai niekam nereikia, taip pat ir rugių“, – teigė S. Daniulis.

Ūkyje stebuklingų rezultatų nesulaukė Kupiškio r. ūkininkė Kristina Kazlauskaitė. Anot redakcijos pašnekovės, jos ekologiniame ūkyje, skirtingai nuo chemizuoto, derlingumas būna mažesnis. Šie metai ekologams buvo ypač blogi. „Ankštinės kultūros labai prastai dygo, liūtys juos dar suplūkė, todėl jas kulti buvo ypač sunku. Galima sakyti, kad ką pasėjome, tą pasiėmėme, dar liko žaliajai trąšai. Turime sojų pupelių, kurios atrodo pakankamai gražiai. Jas kulsime spalio mėnesį, po šalnų. Ūkyje dar auginome avižas, grikius, soras“, – pasakojo ekologinio ūkio šeimininkė. K. Kazlauskaitė minėjo, kad ekologai susiduria su derliaus pardavimo problemomis. Pastaraisiais metais didelė dalis ekologinių grūdų išvažiuodavo į Vokietiją, Olandiją ir kitas šalis. Dabar minėtose šalyse ekologinių pasėlių plotai yra padidėję, todėl rinka yra užpildoma savų ūkininkų produkcija. „Taip išeina, kad mes sėdime ant atsarginių suolelio ir laukiame, kada mus pašauks. Kiekvienais metais nėra garantijos, ar mūsų produkcijai bus poreikis. Jau bene treti metai, kai ekologiškų rugių nereikia – jei juos pavyksta parduoti, tai arba ta pačia kaina, kaip chemizuotų, arba vos 10 proc. didesne. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie spelta kviečius. Prieš metus jie kainavo 200 Eur/t, dabar, girdėjau, kainuoja 110 Eur/t“, – teigė K. Kazlauskaitė.

Kainos kinta

Žvelgiant į Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) naujausią statistiką matyti, kad Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse šių metų 35 savaitę (rugpjūčio 28 d.– rugsėjo 3 d.) kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 220,21 Eur/t. Ši kaina buvo 3,60 proc. didesnė negu prieš savaitę, tačiau 27,18 proc. mažesnė negu prieš metus. Rugių vidutinė supirkimo kaina 35 savaitę, palyginti su 34 savaitę buvusia kaina, buvo mažesnė 3,37 proc. ir sudarė 137,75 Eur/t bei buvo 39,51 proc. mažesnė negu prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 165,05 Eur/t, atitinkamai 1,45 proc. ir 40,48 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę ir prieš metus atitinkamu laikotarpiu buvusiomis kainomis. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina šių metų 35 savaitę sudarė 168,82 Eur/t – buvo 3,96 proc. mažesnė negu prieš savaitę bei 40,26 proc. mažesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina. Rapsų vidutinė supirkimo kaina palyginti su kaina buvusia prieš savaitę, sumažėjo 1,57 proc. ir sudarė 444,11 Eur/t bei buvo 29,48 proc. mažesnė negu prieš metus.

Sudėtinga matematika

Savo darbo rezultatus vidutiniškai įvertino Joniškio r. ūkininkas Andrius Jarulis. Chemizuotame ūkyje išaugintas derlius yra ne ką didesnis nei ekologiniuose. „Ir pupų derlius prastokas, ir žieminių kviečių. Ačiū Dievui, kad vasarinių kviečių neturėjau. Pupų prikūliau apie 3 t/ha, ankstesniais metais pavykdavo prikulti net 5t/ha. Lyginant derliaus kiekį su dabartinėmis kainomis, skaičiai labai liūdina. Gelbėja tik praėjusiais metais sukaupti „lašiniai“. Pardavėme brangiau grūdus ir prisipirkome brangių trąšų. Šiemet trąšas vėl imsime kreditu, taip viskas išsilygins. Tačiau jei skaičiuotume, ką grynai šiemet uždirbome, tai metai – labai prasti. Tiems, kurie neturi užsiauginę „lašinių“, matematika bus sudėtinga“, – mintimis su ŪP pasidalijo A. Jarulis.

To paties rajono ūkininkas Paulius Skudra ŪP sakė, kad ko neiškūlė ledai, tas liko ūkininkams. „Rezultatai neįspūdingi. Jei norite apie Joniškio r. ūkininkų derlių rašyti, tai jo gero nebus“, – prieš pradėdamas pokalbį paminėjo vyras, šiais metais auginęs kviečius, salyklinius miežius, rapsus, žirnius. Žirnių plotuose, kuriuos aplenkė kruša, ūkininkas prikūlė apie 4t/ha, kituose plotuose derlius buvo menkas – apie 0,5 t/ha. „Ūkyje ankštines kultūras visada augindavome. Praėjusiais metais ankstyvos liūtys dirvoje „uždusino“ žirnius, tai jų kūliau apie 0,6 t/ha. Būna juodų metų, tačiau kitąmet ankštines kultūras ir vėl žadu auginti“, – kalbėjo P. Skudra.

Menką žirnių, javų ir rapsų derlių nukūlė Panevėžio r. ūkininkaujantis Gediminas Milašius. Javų derlius yra 20 proc. mažesnis nei praėjusiais metais, o rapsų – net apie 40 proc. „Svarstau, ar rudenį bersiu trąšas, nes dėl mažų grūdų supirkimo kainų neturėsiu iš ko už jas sumokėti“, – atviravo redakcijos pašnekovas.

Balansas – ne ūkininko naudai

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 107, 2023 m. rugsėjo 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Redakcijos nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas