Tvarioji gyvulininkystė – Europos žaliojo kurso tikslų ir ūkio ekonominio efektyvumo sintezė

Konferencija – universitetų bendradarbiavimo tarpusavyje ir su verslu rezultatas

Specializuotos gyvulininkystės parodos „Gyvulininkystė 2024“ ir konferencijos „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“ organizatoriai – du šios krypties mokslą plėtojantys ir specialistus gyvulininkystės sektoriui rengiantys universitetai – VDU Žemės ūkio akademija ir LSMU Veterinarijos akademija.

Abi šios aukštosios mokyklos yra asociacijos „Slėnis Nemunas“ narės. Šios asociacijos direktorės VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, „Slėnis Nemunas“ yra moderni mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūra, skatinanti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą tarpusavyje ir bendradarbiavimą su verslu. Šį bendradarbiavimo rezultatą akivaizdžiai ir atskleidžia drauge organizuota konferencija „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“.

Atidarydama parodą ir konferenciją VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kalbėjo, kad šiemet veiklos 100-metį mininti Akademija yra ta vieta, kur mokslas visada yra pasirengęs padėti spręsti žemės ūkio verslo problemas, o inovacijų sklaida yra vienas svarbiausių mokslo ir studijų institucijos uždavinių.    

LR Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad renginys yra puikus drauge kuriamos sinergijos tarp mokslo, studijų, ūkininkų ir technikos naujovių rezultatas, atskleidžiantis žemės ūkio sektoriaus modernumą bei didinantis jo žinomumą, o tai svarbu siekiant į jį pritraukti daugiau jaunų specialistų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad nors gyvulių šalyje laikoma mažiau, tačiau produkcijos pagaminama daugiau, ir tai yra patvirtinimas, kad gyvulių produktyvumas, kurį lemia veislininkystės veiklos rezultatai ir diegiamos inovacijos, auga.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas kalbėjo, kad specializuota paroda ir jos metu vykstanti konferencija – puikus instrumentas griauti naratyvui, kuris gyvulininkystę tapatina su nuobodžiu fiziniu darbu, nes realybėje šis sektorius – nuolat modernėjančios technologijos ir inovacijos.

Gerus veislininkystės rodiklius lemia duomenų kaupimas ir gebėjimas jais naudotis

Dvi parodos dienas vykusi konferencija prasidėjo politikų, ūkininkų, mokslininkų, viešojo sektoriaus atstovų diskusija „Ūkinių gyvūnų veislininkystė – sveikesniam maistui ir tvariai jo gamybai“. Ja siekta išgryninti aktualiausias pastarojo laikotarpio sektoriaus problemas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys prof. dr. Vigilijus Jukna kalbėjo, kad pažangūs gyvulininkystės ūkiai veislininkystės nauda neabejoja, nes be šios veiklos sukurti didesnę pridėtinę vertę neįmanoma. Tenka pripažinti, kad veislininkystės sistemiškumas šiuo metu skendi „nedideliame rūke“, nes prieš kelerius metus šalyje buvo panaikinta valstybinė veislininkystės tarnyba, o jos funkcijos perduotos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – įstaigai, atsakingai už kitas sritis ir jų kontrolę. Tai sistemą išbalansavo, o veislynai liko be pagalbos. Šiuo metu veislininkystės priežiūros funkcija patikėta Žemės ūkio agentūrai prie ŽŪM ir tai teikia vilčių, kad sistema ateityje veiks sklandžiai.

Pasak prof. dr. V. Juknos, labai svarbu diskutuoti apie tai, kokias pareigas veislininkystės veikloje prisiima valstybės pripažintos veisėjų asociacijos, o kokias – pati valstybė.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius ragino veisėjų asociacijas visų pirma aiškiai išsigryninti tikslus, kurių bus siekiama. ŽŪM atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos ir Europos šalimis, yra įsteigta daug veisėjus vienijančių asocijuotų struktūrų. Ir tai neretai apsunkina bendrojo vardiklio paieškas bei trukdo pačioms asociacijoms stiprėti.

Lietuvos galvijų gerintojų asociacijos Tarybos pirmininko Juozo Darbuto nuomone, norint pasiekti geresnių veislininkystės veiklos rezultatų, reikia kad augtų augintojų skaičius, kad tarpusavyje diskutuodami augintojai sutartų dėl bendrų veisimo tikslų. „Daug problemų mums kyla dėl biurokratijos. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Tarkime, naujasis zootechnikos reglamentas visiškai neatitinka gyvulių augintojų praktikų interesų ir užkerta kelią gauti paramą veislininkystės veiklai“, – kalbėjo J. Darbutas.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų veisimo katedros doc. dr. Lina Anskienė atkreipė dėmesį, kad tarpusavyje kalbėtis apie veislininkystės ateitį turi ne tik augintojai ir valstybės institucijos, bet ir mokslo atstovai. „Bendradarbiaujame su stambiomis šalies žemės ūkio bendrovėmis, analizuojame įvairius jose vykdomos veislininkystės veiklos duomenis ir konsultuojame augintojus bei veisėjus. Tačiau reikėtų daugiau žinių skaidos apie tai, kodėl veislininkystės duomenų kaupimas yra toks svarbus. Mokslininkai negali padėti ūkiams, kurie nevykdo apskaitos ir nekaupia duomenų apie savo darbo rezultatus“, – atkreipė dėmesį doc. dr. L. Anskienė.  

Mokslininkės nuomonei pritarė geriausiu parodos eksponatu pripažinto per 1,2 t sveriančio mėsinės angusų veislės buliaus Adorable Era Aplaus šeimininkas, Angusų augintojų asociacijos prezidentas Gintautas Migonis. Jo teigimu, pažangūs Lietuvos ūkiai laikomų galvijų genetinius tyrimus šiuo metu atlieka Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ten sukaupta išsamiausia veislininkystės duomenų bazė. „Lietuvoje norėdamas išsiaiškinti į rinką tiekiamos jautienos marmuringumo parametrus ūkininkas savo iniciatyva kreipiasi į VDU Žemės ūkio akademijoje įsikūrusį ir mėsos kokybės tyrimus atliekantį Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centrą. JAV analogiškus duomenis į duomenų centrą išsiunčia kiekviena gyvulį paskerdusi skerdykla. Lietuvoje visi ūkiai taip pat turi prieigą prie puikiai veikiančio žemės ūkio duomenų centro registrų. Tačiau kažkodėl šia galimybe nesinaudoja“, – stebėjosi G. Migonis, atkreipęs dėmesį į tai, kad veislininkystės veikla yra labai imli laikui – jo paties ūkyje šiemet išsikeltas naujas tikslas ateityje sukurti romaus charakterio individų bandą. Ir tam gali prireikti netgi ne vienos dešimties metų. „Sprendimus priimantys politikai turi turėti omenyje, kad ūkininkams yra sunku dirbti, kuomet taisyklės keičiamos „žaidimo“ viduryje“, – reziumavo G. Migonis.

Konferencijos pranešimų akcentai – gyvulių veislininkystės, sveikatingumas ir paramos sektoriaus plėtrai galimybės

Konferencijoje „Tvarioji gyvulininkystė: iššūkiai ir galimybės“ per 20 perskaitytų pranešimų buvo orientuoti į du segmentus – į gyvūnų veislininkystės klausimus ir paramos priemones gyvulininkystės ūkiams bei į gyvūnų sveikatingumą ir ligų prevenciją.

Ypatingą dėmesį pranešėjai atkreipė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemones, galinčias paspartinti tvariosios gyvulininkystės raidą.

Paramos galimybes ir naujausią paraiškų teikimo tvarką pagal SP paramos priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ komentavusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė priminė, kad sukurtomis trumpomis tiekimo grandinėmis skatinama kaimo ir miesto bendrystė, didinama smulkiųjų ir vidutinių ūkių gaminamos produkcijos pridėtinė vertė, skatinamas sveiko, natūralaus maisto vartojimas, skatinama regionų plėtra bei švelninami klimato pokyčiai.

Paramos galimybes pagal SP paramos priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ pristačiusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Loreta Golubevaitė atkreipė dėmesį, kad šios paramos tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Pagal šią priemonę remiamos trys veiklos: ŠESD ir/ar amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje, biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų bei investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pristatydamas SP priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, renginio dalyvių dėmesį traukė atsakydamas į gyvulininkystės ūkiams itin aktualų klausimą: ar mėšlas iš tiesų yra problema? Prof. dr. R. Bleizgys pateikė ne vieną iliustruojantį pavyzdį, kaip, taikant modernias technologijas, mėšlas gali teikti naudą, generuodamas pridėtinę vertę, jeigu iš jo gaminamas kompostas, granulės, biometanas. Problema mėšlas tampa tuomet, kai yra neteisingai laikomas, nes dėl to didėja rizika užteršti paviršinius ir gruntinius vandenis, dirvą bei orą.

Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupei atstovavęs UAB „DeLaval“ pardavimų vadovas Edvinas Pauželis argumentavo inovatyvių technologijų diegimo gyvulininkystės ūkiuose praktinę bei ekonominę naudą.

Edukacinėje renginio dalyje atskleisti kokybiškos jautienos ruošimo ypatumai

Išskirtinio dėmesio sulaukė ir konferencijos edukacinė dalis „Jautienos vertingosios savybės ir vartojimo kultūra“.

Pirmąją dieną Biržuose įsikūrusios ir šalies galvijų augintojams bei vartotojams gerai žinomos mėsos perdirbimo įmonės „Agaras“ komercijos direktorė Daina Butėnė pasakojo apie premium klasės jautienos sauso brandinimo technologiją – mėsa atitinkamoje temperatūroje brandinama mažiausiai 30 d., leidžiant  pasišalinti drėgmei, veikti įvairiems mikroorganizmams bei natūraliai mėsoje esantiems fermentams. Taip ji įgyja intensyvų unikalų skonį. UAB „Agaras“ atstovė ragino skanauti būtent tokią mėsą, termiškai ją prieš tai apdorojant kuo trumpiau. Konferencijos dalyviai netrukus tokią jautieną ir degustavo, nes klausydamiesi specialistės komentaro ekrane jie turėjo galimybę on line stebėti lauke vykstantį kepimo procesą.

Antrąją dieną su jautienos gamybos subtilybėmis konferencijos dalyvius supažindino kulinarinio meistriškumo lektorius, profesionalus mėsininkas-instruktorius, firminių mėsos parduotuvių Paryžiuje savininkas, limuzinų veislės galvijų ambasadorius Prancūzijoje Luc‘as Deliere‘as.

VDU ŽŪA fotoinformacija