Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Tvarios technologijos reikalauja šiuolaikiško ir netradicinio specialistų požiūrio

2024/05/29


Modernios Europos šalys kaip ateities ekonomikos vystymosi kryptį šiuo metu yra pasirinkusios žiniomis, tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Taip siekiama kurti gerovę dabarties visuomenei, nesukeliant grėsmių ateities kartoms. Lietuvoje skatinant biologinių išteklių naudojimą lyderystę yra prisiėmusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), turinti didžiausią mokslinį potencialą bioekonomikos tyrimų srityje. VDU ŽŪA yra ir tarp pirmųjų Europos Sąjungoje (ES), kur pradėti rengti tvaraus bioverslo vadybos specialistai.

Iššūkiai bus sprendžiami gaminant išmaniau ir tvariau

„Tradiciškai žemės ūkį esame įpratę sieti su maisto perdirbimo ir pašarų pramone – žemės ūkis šiems sektoriams tiekia žaliavas ir tuo viskas tarsi pasakyta. Tačiau kalbant apie šiuolaikinio agrosektoriaus potencialą toks požiūris jau yra gerokai per siauras. Žemės ūkio produkcija kaip žaliava tampa vis svarbesnė ir kitose srityse, siekiant atsisakyti tradicinių iškastinių išteklių, mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų emisijas ir aplinkos taršą. Todėl jeigu norėsime ir ateityje gyventi patogiai, statyti naujus pastatus, važinėti automobiliais, žemės ūkis turės tapti žaliavų tiekėju pačioms įvairiausioms pramonėms šakoms – nuo maisto iki kosmetikos, energetikos, statybų ir karo pramonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau esame padarę didžiulį proveržį ir tapę pavyzdžiu kitoms Bendrijos šalims biokuro ruošimo ir naudojimo srityje – centralizuotoje mūsų šalies šilumos tiekimo sistemoje apie 70 proc. šilumos jau išgauname iš jo“, – dėmesį atkreipia VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto doc. dr. Egidijus Zvicevičius, pastebintis, kad iš biomasės ateityje bus kuriama bei gaminama vis daugiau produktų, detalių ir konstrukcijų. Kompozitai, sudaryti iš biomasės ir kitos kilmės žaliavų, tampa vis aktualesni mašinų gamybos ir statybų sektoriuose, siekiant sumažinti metalų ir cemento poreikį, kurių gamyba yra itin tarši bei paskui save paliekanti besivelkantį didelį CO2 šleifą.

Egidijus Zvicevičius
Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto narys, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. Egidijus Zvicevičius

„Augant biomasės poreikiui iš agrosektoriaus bus tikimasi vis daugiau, nes planetoje yra tik du pagrindiniai biomasės tiekėjai – tai žemės ūkis ir miškų ūkis. Be to, reikia turėti omenyje ir tai, kad poreikis maistu aprūpinti augančią gyventojų populiaciją, o ūkinius gyvūnus – pašaru – taip pat niekur nedingsta. Vadinasi, išspęsti naujus iššūkius galėsime tik didindami gamybos produktyvumą, visose gamybos grandyse mažindami nuostolius, sumaniai tvarkydami žaliavas ir jas panaudoti maksimalų skaičių kartų. Ir visam tam reikalingi specialistai, kurie išmanytų bioekonomikos principus bei efektyviai valdytų biomasės išteklius“, – dėsto doc. dr. E. Zvicevičius, atkreipiantis dėmesį, kad į studijų programą Tvaraus bioverslo vadyba kryptingai integruojami inžinerijos, energetikos, ekonomikos, agronomijos, rinkodaros dalykai.

„Biomasę norint konvertuoti į konstrukcines medžiagas, aukštesnes kuro rūšis, turi būti taikomos sudėtingos technologijos, todėl programoje dėstomi ir technologiniai dalykai. Bioverslo vadovui vadybininkui nėra būtina išmanyti visų procesų niuansus taip nuodugniai kaip technologui, tačiau tarpdisciplininių žinių bagažas vadybininko darbe neabejotinai yra didelis privalumas, plečiantis jo profesines kompetencijas bei suvokimo ir kūrybingumo ribas“, – įsitikinęs VDU ŽŪA atstovas.

Jaunimas siekia gyventi tvariai ir aktyviai dalyvauti pokyčių procesuose

Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jolita Greblikaitė prognozuoja, kad Europai siekiant Žaliojo kurso tikslų ir persiorientuojant į biologiniais ištekliais grįstą ekonomiką, didžiausios perspektyvos atsiveria vidutinio klimato juostoje esančioms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, kur galima pagaminti daugiausia žaliosios biomasės. Tačiau iš biologinių išteklių norint gauti realią ekonominę naudą, valstybė turi turėti ir reikiamų kompetencijų įgijusių vadybos specialistų, gebančių valdyti jų srautus ir perdirbimo procesus.

Jolita Greblikaitė
Studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba komiteto pirmininkė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Jolita Greblikaitė.

„Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam vartojimui, gamybos kaštų mažinimui, perėjimui į beatliekinę gamybą. Tačiau norint plėtoti tvarų verslą, reikalinga atitinkama vadyba ir ji skiriasi nuo tradicinės. Tvarumas gimsta judant žiedinės ekonomikos link – gamybos ir gyvenimo būdo be atliekų. Tam gamybos procese reikia sukurti kuo daugiau ciklų. Tarkime, auginant uogas galima uždirbti spaudžiant ir parduodant sultis, o išspaudas išmetant. Tačiau iš išspaudų ir netgi pakartotinio jų spaudimo, taikant inovatyvias technologijas, galima pagaminti labai aukštos pridėtinės vertės produktus ir uždirbti gerokai daugiau. Bioekonomikoje svarbu iš kuo mažesnio kiekio žaliavos pagaminti kuo daugiau produktų, apsukti daugiau gamybos ciklų ir sukurti kuo aukštesnę pridėtinę vertę“, – esminį bioekonomikos principą komentuoja pašnekovė. Jos teigimu, studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba absolventai išmanys, kaip procesai vyksta skirtingose bioekonomikos grandyse ir skirtinguose bioekonomikos sektoriose. Jie šiuos procesus galės sėkmingai organizuoti tapę įmonių vadybininkais, vadovais, plėtodami nuosavus verslus, viešojo sektoriaus įstaigose dirbdami konsultantais.

„Bendraujame ir bendradarbiaujame su kitų Europos šalių, įgyvendinančių analogiškas tvaraus verslo vadybos studijų programas, universitetais. Ir visų nuomonė vienareikšmė – ne tik plačiajai visuomenei, bet netgi moksleiviams ekonomikos dalyką dėstantiems mokytojams šiuo metu tebestinga žinių apie bioekonomiką. Tačiau gera žinia yra tai, kad jaunimas siekia gyventi tvariai ir nori aktyviai dalyvauti pokyčių procesuose. Tokių jaunuolių labiausiai ir laukiame studijų programoje Tvaraus bioverslo vadyba“, – reziumuoja doc. dr. J. Greblikaitė.

Lietuvoje ir visoje Europoje auga tvarumo vadybininkų poreikis

„Į ateitį orientuotą pirmosios pakopos studijų programą Tvaraus bioverslo vadyba sukūrėme drauge su VDU ŽŪA socialiniais partneriais, atsižvelgdami į jų lūkesčius, besikeičiančią situaciją Lietuvos ir visos ES darbo rinkoje bei augantį tvarumo vadybininkų poreikį. Įmonių veikloje šie specialistai padėtų integruoti ekologiškesnes verslo praktikas, kurti tvarius produktus, rengti tvarumo ataskaitas ir užtikrinti, kad įmonė laikosi aplinkosauginių teisės aktų, taip apsaugant įmonę nuo administracinių nuobaudų, reputacijos ir rinkos dalies praradimo“, – tvaraus bioverslo vadybininko vaidmens svarbą argumentuoja VDU ŽŪA Bioekonomikos vadybos fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis.

Bernardas Vaznonis
VDU ŽŪA Bioekonomikos vadybos fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis.

Pašnekovo pastebėjimu, įmonėms nėra paprasta prisitaikyti prie naujos realybės, naujų „žaidimo taisyklių“, todėl jos savo komandoje nori turėti tvarumo vadybininką – specialistą, gerai išmanantį tvarias verslo praktikas ir su aplinkosaugos reikalavimais susijusius teisės aktus.

Tvarumo, žaliosios vadybos principų taikymas įmonėms gali padėti siekti ilgalaikio konkurencingumo efektyviai naudojant išteklius, mažinant poveikį aplinkai ir taip stiprinant įmonės reputaciją. Verslo organizacijos vis labiau vertina tvarumo žinias ir vertybines nuostatas, o tai atveria naujus karjeros kelius ir galimybes. Be to, reikia nepamiršti ir besikeičiančios visuomenės lūkesčių – didėjančios paklausos sveikiems, ekologiškiems ir tvariems produktams bei paslaugoms, kurių kūrimui reikia naujo požiūrio ir žinių, kurių įgyjama studijų programos Tvaraus bioverslo vadyba studijų metu“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis, atkreipiantis dėmesį, kad Vakarų Europos šalyse dėl juntamų klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos iššūkių tvarumo vadybos studijų programos tampa vis labiau populiarios. Jos vykdomos daugelyje lyderiaujančių užsienio universitetų.

 

Šaltinis: VDU ŽŪA

Viršelyje 123rf nuotr.

Dalintis