Tvarką sodininkų bendrijose lydi betvarkė

Paramos sistemoje bendrijų nėra

Lietuvoje registruota daugiau kaip 220 tūkst. mėgėjų sodo žemės sklypų. Jie yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl, J. Ravinio teigimu, sodininkus tiesiogiai veikia sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, infrastruktūros, aplinkosaugos, kaimo plėtros ir regioninės politikos. Anot jo, iš tikrųjų sodininkų bendrijos nėra vien poilsio ar gyvenamosios teritorijos.

Tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis jos suvartojama šeimose, dalijamasi su artimaisiais, dalis realizuojama vietoje ar ūkininkų turgeliuose. Tai išskaidyta ir statistikoje ne visada matoma, tačiau reali vietos maisto gamyba.

LSBA ir nekelia klausimo, kad už kiekvieną sode užaugintą obuolį, uogą ar daržovių lysvę turėtų būti mokama subsidija. Vis dėlto LSBA pirmininkui kyla kitas, daug praktiškesnis klausimas – jeigu sodininkų bendruomenės yra įsikūrusios žemės ūkio paskirties teritorijose, jose realiai auginamas maistas, o didelė dalis bendrijų yra regionuose, kodėl joms nėra pritaikytų valstybės ir ES finansavimo priemonių bendrajai infrastruktūrai?

Ir dar viena bėda – sodų teritorijose dešimtmečius kaupiasi kelių, vandentvarkos, melioracijos, lietaus vandens nuvedimo, vandentiekio, nuotekų, elektros infrastruktūros ir teritorijų planavimo problemos. Daug kur jas bendruomenės sprendžia savo lėšomis, nors kalbama apie teritorijas, kurios teisiškai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir yra regionų gyvenamosios bei ūkinės struktūros dalis.

J. Ravinio teigimu, jam susidaro įspūdis, kad žemės ūkio paramos sistema lengviau pasiekiama stambiausiems žemvaldžių subjektams, o labai smulkūs žemės naudotojai ir sodininkų bendruomenės lieka už atskirų priemonių ribų. Todėl, kalbant apie žemės ūkio ir kaimo plėtrai skiriamas lėšas, reikėtų klausti ne tik, kam mokamos išmokos, bet ir ar dalis finansavimo galėtų pasiekti bendrąją infrastruktūrą teritorijose, kuriose žmonės realiai gyvena, prižiūri žemę ir augina maistą.

Tarp savivaldybių ir ministerijos

LSBA pirmininko nuomone, galima pamanyti, kad sodininkų bendrijos beveik prilygsta kaimuose paliktiems vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, mat šios bendrijos ne vienus metus susiduria su instituciniu užribiu. Sprendžiant infrastruktūros ar žemės naudojimo problemas savivaldybėse, neretai primenama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje ir klausimus turi spręsti ŽŪM. Tačiau ši esą sodininkų atstovų prie sprendimų priėmimo stalo neprileidžia.

„Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą. Jei mūsų bendruomenės yra žemės ūkio paskirties teritorijose, ŽŪM turi matyti ir mūsų problemas“, – aiškino LSBA pirmininkas J. Ravinis.

Jo teigimu, paskelbus kovą su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“, sodininkai į šią diskusiją žvelgia nepatikliai. Pagal tokį apibūdinimą beveik visus sodininkus taip pat būtų galima pavadinti „sofos ūkininkais“. Tad žemės ūkio ministrui K. Mažeikai pradėjus kovą su „sofos ūkininkais“, sodininkai nežino, ko jiems laukti – gal ir jie vieną dieną taps nebereikalingi vien todėl, kad yra maži? Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, natūraliai kyla klausimas, kas toliau laukia beveik ketvirtadalio milijono sodų sklypų savininkų?

Kreipėsi į premjerą

LSBA mato ir platesnę atstovavimo problemą. Svarbūs žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia aptariami su didžiųjų žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovais. O sodininkų bendruomenė, nors jos naudojami sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir ją tiesiogiai veikia dalis priimamų sprendimų, į susitikimus, darbo grupes ir sprendimų derinimą nėra įtraukiama. Todėl oficialiai kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį ir labiau subalansuotą skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio bei kaimo politiką.

Asociacija paprašė įtraukti jos deleguotą atstovą į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komiteto veiklą, sudaryti galimybę dalyvauti ŽŪM darbo grupėse, kai svarstomi žemės naudojimo, kaimo plėtros, sodininkų bendrijų, smulkiųjų žemės naudotojų ir regionams aktualūs klausimai, informuoti LSBA apie planuojamus posėdžius ir konsultacijas, kuriuose sodininkų bendruomenės dalyvavimas būtų tikslingas, įvertinti galimybę sukurti ar pritaikyti finansavimo priemones sodininkų bendrijų bendrajai infrastruktūrai – keliams, vandentvarkai, melioracijai ir kitoms regionams aktualioms problemoms spręsti.

„Mes neprašome privilegijų ir nesakome, kad kiekvienas sodininkas turi gauti tiesiogines išmokas. Prašome elementaraus dalyko – kad daugiau kaip 220 tūkst. sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai. Šiandien dažniausiai girdimi dideli ir profesionaliai organizuoti sektoriaus dalyviai, tačiau valstybės politika negali pamiršti pačių mažiausių“, – įsitikinęs J. Ravinis.

Tegul susitvarko statusą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.