Tvarus šildymas: kaip nekenkti sveikatai ir aplinkai?

Primena: atliekų deginti krosnyse nevalia

Vis dar pasitaiko atvejų, kai atliekos deginamos individualių namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to į aplinkos ir patalpų orą gali išsiskirti kenksmingi teršalai, galintys turėti įtakos ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Pavyzdžiui, medinės paletės impregnuojamos cheminėmis priemonėmis drėgmės ar kenkėjų atsparumui, medžio drožlių plokštės suklijuojamos formaldehido dervomis, o spauda ar laminuotas popierius padengti dažais bei plastiku, kurie degant skleidžia toksiškus dūmus.

Deginant atliekas, dėl nepakankamos degimo temperatūros, cheminės medžiagos nesudega iki mažiau pavojingų junginių, o į aplinką patenka žmogaus sveikatai pavojingesni junginiai. Gyvenamųjų namų teritorijose kenksmingos medžiagos neišsisklaido taip gerai, kaip išmetamos iš aukštų pramonės ar energetikos įmonių kaminų, jos nusėda bei kaupiasi ant žemės paviršiaus, vandens telkiniuose, o vėliau gali būti aptinkamos maisto produktuose.

Be to, kūrenant atliekas katiluose, dūmtraukyje susidaro kenksmingi suodžiai, kurie ne tik blogina šilumos perdavimą, bet ir didina gaisro riziką. 

Kūrenimo rekomendacijos individualių namų gyventojams

• Malkos turi būti sausos. Atminkite, kad deganti drėgna mediena į aplinkos orą išskiria daugiau teršalų. Kad malkos nėra sausos galime įsitikinti, jei joms degant girdimas šnypštimas.
• Patalpų oro kokybės palaikymas. Degimo proceso metu naudojamas patalpose esantis oras, dėl to sumažėja žmogui gyvybiškai svarbaus deguonies, padidėja anglies dvideginio koncentracija, kaip minėta pirmiau, ir kitos medžiagos iš katilo ar krosnies, todėl svarbus patalpų vėdinimas. Ypač gerai reikia vėdinti patalpas, kuriose yra instaliuotas šildymo įrenginys. Rekomenduojama vėdinti mažiausiai 2 kartus per dieną – ryte ir vakare iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros (patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu neturėtų nukristi žemiau 18 °C).
• Naudoti kietojo kuro rūšis, tinkamas kūrenimui – natūralią medieną (malkas, pjuvenų briketus, granules). Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
• Pakankama oro trauka kamine. Įspėjame, kad dėl nevalytų dūmų šalinimo takų didėja gaisro rizika.

Poveikis sveikatai

Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis. Šie asmenys priskiriami rizikos grupei ir turėtų labiau saugotis.

Dažniausiai gali pasireikšti šie ūmaus teršalų poveikio požymiai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija (ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga), padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms (ypač vaikų), paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos.

Aplinkosaugininkai praneša apie nustatytą atliekų deginimo atvejį Vilniuje 

Po gauto pranešimo apie pilkus dūmus ir nemalonų kvapą, sklindantį iš rūsyje esančios katilinės, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko patikrinimą pastate Kelmiškių g., Vilniuje. Patikrinimo metu užfiksuota, kad šildymo katilas buvo užkrautas gofruoto kartono atliekomis, kurias asmuo padegė nepaisydamas pareigūnų reikalavimų. Asmuo taip pat atsisakė pateikti dokumentus tapatybės nustatymui, todėl buvo iškviesti Lietuvos policijos pareigūnai, kurie padėjo nustatyti tapatybę. 

„Nors kartono deginimas kai kuriems gyventojams gali atrodyti nekenksmingas, svarbu žinoti, kad gofruoto kartono gamyboje naudojami klijai ir kitos cheminės medžiagos, kurios degant išskiria sveikatai pavojingas medžiagas. Be to, kūrenti reikėtų tik konkrečiam patalpų šildymo įrenginiui skirtu kuru, pavyzdžiui, jei katilas pritaikytas kūrenti granulėms, reikėtų naudoti tik jas“, – sako Vilniaus aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Edgaras Skrebė.  

Šiuo atveju pradėta administracinė teisena dėl atliekų deginimo ir pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Už atliekų deginimą asmuo turės sumokėti aplinkai padarytą žalą – 100 eurų ir jam gresia administracinė atsakomybė nuo 60 iki 300 eurų. Už pareigūnų reikalavimų nevykdymą asmeniui gresia administracinė atsakomybė nuo 80 iki 780 eurų.  

Už atliekų deginimą asmuo turės sumokėti aplinkai padarytą žalą – 100 eurų ir jam gresia administracinė atsakomybė nuo 60 iki 300 eurų. Už pareigūnų reikalavimų nevykdymą asmeniui gresia administracinė atsakomybė nuo 80 iki 780 eurų.  

Kur kreiptis pastebėjus atliekų deginimą? 

Pastebėjus deginamas atliekas, AAD rekomenduoja nedelsiant kreiptis skubiosios pagalbos telefonu 112. Taip pat galima nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą ir siųsti medžiagą el. paštu info@aad.am.lt, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai galėtų imtis veiksmų nedelsdami.

NVSC ir AAD informacija