Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią nuo lietaus saugo naujai sutvarkytas stogas

Tverų bažnyčios stogo dangos tvarkybos (remonto) ir avarijos grėsmės pašalinimo – apsaugos techninių priemonių įrengimo (žaibosaugos remonto) darbai buvo pradėti 2023 metų spalį, baigti – šių metų liepą. 

Per šį laiką buvo pakeista pagrindinio stogo, abiejų bokštų stogo danga, sutvarkytos stogą laikančios pažeistos konstrukcijos, naujai apskardinti karnizai. Visa konstrukcinė mediena padengta antiseptikais ir antipirenais. Taip pat sumontuota nauja lietaus nuvedimo sistema, įrengta moderni žaibosauga.

Atliekant darbus,  susidurta su tam tikrais iššūkiais – keičiant bokštų karnizų skardinimą nustatyta, kad dalis pietinio bokšto laikančių sijų yra avarinės būklės, dalis sienojų itin smarkiai pažeisti kenkėjų, todėl būtina juos skubiai keisti naujais elementais, naujai įrengti abiejų bokštų aštuoniakampės dalies lentų apkalą ir jį nudažyti.

Atliktų darbų vertė – daugiau kaip 298 tūkst. eurų. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo programos lėšomis, taip pat prisidėjo Rietavo savivaldybė ir parapija. Tvarkybos darbų projektą parengė UAB „Architekto studija“, projekto vadovas – architektas Algirdas Žebrauskas. Darbus atliko UAB „Telšių meistras“.

Lygiagrečiai šiems darbams savivaldybės paramos dėka buvo pakeisti langai bokštuose.

Didžiausia medinė bažnyčia Lietuvoje

Tvarkybos darbų dokumentuose užfiksuota ir Tverų bažnyčios istorija. Dabartinė medinė – jau trečia ar ketvirta Tveruose esanti bažnyčia, pirmoji minima 1589 metais.

Dabartinės bažnyčios istorijos pradžia galima laikyti 1885 metais Telšių vyskupijos kanceliarijos raštą tuometiniam Tverų klebonui Jonui Laduzai. Jis liudija, jog iš pradžių buvo siekiama gauti leidimą statyti mūrinę bažnyčią. Statybų organizatorius buvo Rietavo savininkas Bogdanas Oginskis. 1897 metais buvo išduotas leidimas statyti naują medinę bažnyčią senosios vietoje pagal pateiktą planą ir klebono Juozapo Nonevičiaus (Niūniavos) apskaičiuotas išlaidas. Prie darbų prisidėjo ir parapijiečiai.  Manoma, kad statybos buvo baigtos tais pačiais metais, nes jau 1897 metų lapkritį klebonas J. Nonevičius sudarė sutartį su tapytoju ir auksuotoju Aleksandru Zaborskiu dėl bažnyčios vidaus ištapymo ir altorių paauksavimo. XX a. žymesnių bažnyčios architektūros ir jos puošybos pakeitimų nedaryta.

1907 metais šventoriuje iškilo mūrinė varpinė su akmenų mūro tvora ir keturiolika raudonų plytų koplytėlių su Kryžiaus kelio stacijomis – kartu su medine bažnyčia jos sudaro išskirtinį Žemaitijos sakralinės architektūros ansamblį.

Kultūros infrastruktūros centro fotoinformacija