Tyrimas atskleidė: universalus dizainas Lietuvoje – vis dar išimtis, o ne taisyklė

Universalus dizainas – tai aplinkos, paslaugų, produktų ir informacijos kūrimas taip, kad jais galėtų patogiai ir saugiai naudotis visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, gebėjimų, turimos negalios. Jo esmė – kurti vieną sprendimą visiems, o ne pritaikyti tik tam tikroms grupėms.

Atskirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų

Tyrimas išryškino svarbią problemą – universalus dizainas suprantamas labai skirtingai. Vieniems tai – tik pastatų pritaikymas žmonėms su negalia, kiti į šią sąvoką įtraukia ir skaitmeninius sprendimus, kultūros renginių prieinamumą, informacijos pateikimą įvairiais formatais.

„Nors universalaus dizaino principai nėra naujiena ir apie tai kalbame jau daug metų, visgi Lietuvoje tai dar nėra savaime suprantamas dalykas. Nepaisant to, kad šalies įstatymai numato įvairius reikalavimus, jų įgyvendinimas labai priklauso nuo institucijos dydžio, vietos ir turimų išteklių“, – teigia tyrimo autorė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos narė Ana Staševičienė.

Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir regionų. Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje savivaldybės ne tik pritaiko fizinę aplinką – įrengia nuovažas, praplatina duris ar pritaiko sanitarinius mazgus, – bet ir stengiasi užtikrinti informacijos ir paslaugų prieinamumą. Mažesnėse savivaldybėse UD principai dažnai apsiriboja tik būtiniausiais fizinės aplinkos pakeitimais, nes trūksta ir lėšų, ir žinių.

Kodėl būtini pokyčiai?

A. Staševičienė pažymi, kad 2023 m. duomenimis, šalyje gyveno daugiau nei 225 tūkst. žmonių, turinčių matomas ir nematomas negalias, o tai sudaro apie 8 proc. gyventojų. „Vertinant aplinkos prieinamumą, būtina nepamiršti ne tik žmonių su negalia, bet ir tų, kurie susiduria su laikinais sveikatos sunkumais ar specifinėmis situacijomis. Priskaičiavus šias grupes paaiškėja, kad patogesnė ir labiau pritaikyta aplinka būtų naudinga net 38 proc. Lietuvos gyventojų – daugiau nei milijonui žmonių“, – teigia ji.

Ekspertės teigimu, tam, kad paskatintume pokyčius, būtina kurti nacionalinę universalaus dizaino strategiją, kuri apimtų visus valdymo lygius: „Kol kas universalus dizainas Lietuvoje dažniau lieka gerų norų sąraše nei realybėje. Reikia daugiau švietimo, daugiau finansavimo ir, svarbiausia – bendro supratimo, kad patogi, prieinama aplinka reikalinga ne tik žmonėms su negalia, bet ir kiekvienam iš mūsų.“

Tyrime pateiktos konkrečios rekomendacijos skirtingoms ministerijoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūloma koordinuoti nacionalinės UD strategijos kūrimą ir užtikrinti tarpžinybinį bendradarbiavimą. Aplinkos ministerija raginama tobulinti statybos reglamentus ir stiprinti prieinamumo stebėseną. Švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros bei susisiekimo ministerijos kviečiamos užtikrinti, kad jų kuruojamose srityse UD principai būtų taikomi ne tik formaliai, bet ir praktiškai – nuo mokyklų ir gydymo įstaigų iki kultūros renginių bei viešojo transporto.

Tyrime dalyvavo 65 įstaigos: 6 didmiesčių ir 38 regionų savivaldybių administracijos bei 21 nacionalinio lygmens institucija.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija