Tyrime dalyvavo ir Lietuva
OLAF į Europą patenkančio medaus kokybę tyrė ir 2015–2017 m., tačiau dėmesys šiai problemai neblėsta. Šįkart akcijoje dalyvavo 18 Europos Sąjungai priklausančių valstybių: Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Ispanija ir Švedija, taip pat Norvegija ir Šveicarija.
Akcijai vadovavo Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (DG SANTE) ir šalių nacionalinės institucijos, priklausančios ES sukčiavimo maistu tinklui, taip pat OLAF ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JTC).
Dažniausiai įmaišoma pigių ingredientų
Tikro medaus sudėtyje yra cukrų ir ES teisės aktai užtikrina, kad ant pirkėjų stalo patektų tik natūralios sudėtiems bičių produktas, kad į jį nebūtų įmaišoma papildomų sudedamųjų dalių. Jeigu meduje randama vandens ar nebrangių cukraus sirupų, leidžiančių padidinti medaus tūrį, produktas laikomas suklastotu, o pats veiksmas – sukčiavimu.
Nors rizika žmonių sveikatai nedidelė, tokia praktika nepriimtina, nes apgaudinėjami vartotojai ir iškreipiama konkurencija. Nesąžiningi operatoriai, įmaišę neteisėtų ir pigių ingredientų, sumažina produkto kainą, versdami ją mažinti ir kokybiško medaus tiekėjus. Pavyzdžiui, ES vidutinė importuoto medaus vieneto vertė 2021 m. buvo 2,32 EUR/kg, o cukraus sirupų, pagamintų iš ryžių, kaina siekė apie 0,40–0,60 EUR/kg.
Tyrimo metu įtartini importo ar eksporto operatoriai buvo nustatyti veikiant keliais etapais. Pradiniame imant medaus mėginius akcijoje dalyvaujančių šalių pasienio punktuose ir antro etapo metu, kai buvo renkami tyrimo duomenys. Trečiajame etape nacionalinės institucijos ir OLAF atliko tyrimus įtartinų siuntų importo, perdirbimo, maišymo ir pakavimo vietose.
Rezultatus palyginus su prieš ketverius metus atliktu tyrimu, paaiškėjo, kad įtartinų siuntų rodiklis gerokai didesnis nei ankstesnis (14 proc.). Didžiausias absoliutus įtartinų siuntų skaičius buvo iš Kinijos (74 proc.), nors iš Turkijos kilusiam medui buvo didžiausia santykinė įtartinų mėginių dalis (93 proc.). Iš Jungtinės Karalystės importuoto medaus įtarimų dažnis buvo dar didesnis (100 proc.), manoma, kad taip nutiko, nes kitose šalyse pagamintas medus čia maišomas ir tik po to eksportuojamas į ES.
Taip pat nustatyta, kad daugiau nei pusė (57 proc.) ūkio subjektų buvo eksportavę medaus siuntas, kuriose įtariama, kad buvo papildomai įmaišyta cukraus, o daugiau nei 60 proc. operatorių importavo bent vieną įtartiną siuntą.
Klastojama ir medaus kilmė
Pasak OLAF generalinio direktoriaus Ville Itälä, raktinis šio tyrimo žodis buvo „komandinis darbas“: „Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas inicijavo ir koordinavo visą veiksmą. OLAF atliko tyrimą, siekdama padėti nustatyti įtartinus operatorius, atliko patikrinimus su nacionalinėmis institucijomis, analizavo gautus kompiuterių ir telefonų įrašus. Kolegos JTC tyrė pasienyje paimtus mėginius savo laboratorijose, kad nustatytų, ar medus klastojamas. Nacionalinės institucijos, kaip visada, buvo aktyviai dalyvavo, atliekant patikrinimus ir tyrimus vietoje.
ES yra medaus importuotoja, nes vidaus paklausa yra didesnė nei mūsų vidaus produkcija. Svarbu, kad būtume budrūs ir išvengtume bet kokio piktnaudžiavimo.“
V. Itälä pastebi, kad dažniausiai sukčiaujama perdirbinėjant medų, t. y. įmaišant į jį pigių ingredientų. Tačiau nustatyti ir atvejai, kai etiketėje nurodoma klaidinga produkto kilmė. „Norėjome atkreipti dėmesį, paraginti laikytis tvarkos ir atgrasyti nuo bet kokios nesąžiningos veiklos“, – komentavo OLAF generalinio direktoriaus.
Vykdant ES koordinuotus veiksmus nustatyta, kad 133 įmonės (70 importuotojų ir 63 eksportuotojų) buvo susijusios su medaus siuntomis, kurios, kaip įtariama, buvo padirbtos. Iki šiol buvo ištirti dar 44 operatoriai, daugelis jų – OLAF dėka. OLAF tyrimas aptiko įvairių rūšių sukčiavimo atvejų, įskaitant klastojimą.
Parengta pagal OLAF informaciją
Asociatyvi 123rf nuotrauka