Tyrimas: vilniečių pajamos augo sparčiausiai tarp Baltijos sostinių gyventojų

„Namų ūkio pajamos per pastaruosius trejus metus kilo visose šalių sostinėse, tačiau Lietuvoje pajamų augimas buvo didžiausias. Šiandieną keturių asmenų šeimos disponuojamos pajamos Vilniuje siekia vidutiniškai 3126 eurus. Pagal pajamas vilniečiai atsiduria per vidurį tarp Baltijos kaimynių: Taline toks pat namų ūkis per mėnesį disponuoja vidutiniškai 3576 eurų pajamomis, o Rygoje – 2655 eurų per mėnesį“, – sako „Swedbank“ Finansinės edukacijos srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Vilniuje per pastaruosius trejus metus vidutinį atlyginimą gaunančios šeimos su dviem vaikais darbo užmokestis „į rankas“ padidėjo 42 proc., tuo metu Rygoje darbo užmokesčio po mokesčių su dviem išlaikytiniais augimas siekė 29 proc., o Taline jis buvo nuosaikiausias – 24 proc.

Kaip pastebi J. Bagdanavičiūtė, įtakos namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimui turėjo ne tik kilę atlyginimai, bet ir didėję vadinamieji vaiko pinigai, kurie per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje išaugo nuo 70 iki 96,25 eurų vienam vaikui.

Būtinos išlaidos mažiausios Vilniuje

Pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų vilniečiai būtinųjų išlaidų, skirtų maistui, būstui ir transportui, patiria mažiausiai. Ši suma siekia 817 eurų per mėnesį ir sudaro 26 proc. nuo vieno namų ūkio pajamų.

Estijoje visos būtinosios namų ūkio išlaidos siekia 997 eurus ir sudaro apie 28 proc. pajamų, Latvijoje – 988 eurus, „suvalgydamos“ net 37 proc. šeimos pajamų.

„Visose Baltijos šalyse statistinei šeimai didžiausią būtinųjų išlaidų dalį sudaro maistui skirtos lėšos. Vilniaus gyventojai per mėnesį maistui vidutiniškai išleidžia 544 eurus – 23 proc. daugiau nei 2021 m. Tuo tarpu Rygoje maisto krepšelis augo 32 proc. iki 640 eurų, o Taline – net 37 proc. iki 737 eurų“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Visų trijų sostinių gyventojų pinigines pratuštino ir gerokai išaugę būsto išlaikymo kaštai. Didžiausios šeimos išlaidos komunaliniams mokesčiams, išaugusios 60 proc., fiksuotos Rygoje – 288 eurai per mėnesį. Taline šios išlaidos siekia 260 eurų ir yra beveik 50 proc. didesnės nei 2021 m., o Vilniuje, išaugusios 68 proc., – 209 eurus per mėnesį.

Tik transporto išlaidos vilniečiams atsieina vos brangiau. Darant prielaidą, kad šeima keliauja tik viešuoju transportu, Vilniuje keturių asmenų šeima tam išleidžia 64 eurus, Latvijos sostinės gyventojai – 60 eurų, o Talino gyventojai viešuoju transportu naudojasi nemokamai.

Sumaniai panaudoti „laisvas“ lėšas

Kaip rodo Baltijos šalių sostinių namų ūkių pajamų bei būtinųjų išlaidų analizė, susimokėjus už maistą, komunalinius mokesčius bei transportą, gyventojams lieka nemenka dalis lėšų. Atskaičius būtinąsias išlaidas, Lietuvos sostinės namų ūkiams lieka apie 74 proc. pajamų. Prieš trejus metus ši dalis sudarė 71 proc. Estijos gyventojams lieka 72 proc. lėšų – 4 proc. punktais mažiau nei 2021 m. Latvijoje „laisvų“ lėšų dalis sudaro 63 proc. ir yra 1 proc. punktu didesnė nei prieš trejus metus.

Talino gyventojai, padengę būtinąsias išlaidas, disponuoja 2579 eurais, o nuo 2021 m. ši suma išaugo 391 euru, vilniečių šeimos „laisvos“ lėšos siekia 2309 eurus ir augo daugiausiai tarp Baltijos kaimynių – 732 eurais. Rygos gyventojų skaičiai kukliausi – jiems lieka 1667 eurai, 411 eurų daugiau nei 2021-aisiais.

„Matome, kad padengus būtinąsias išlaidas visose trijose šalyse laisvai disponuojamų lėšų suma šeimos biudžete sudaro labai panašią dalį kaip ir prieš trejus metus. Ir nors kainų augimas „suvalgė“ padidėjusius atlyginimus, džiugu, kad sostinėse šeimų situacija išlieka stabiliai po truputį gerėjanti, o šeimos gali ne tik patenkinti būtinuosius poreikius, bet ir skirti lėšų vaikų popamokinei veiklai bei tobulėjimui, pasirūpinti savo finansine sveikata“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Tyrimas atliktas darant prielaidą, kad šeimos su dviem vaikais abu tėvai uždirba vidutinį darbo užmokestį sostinėje, gyvena nuosavame 70 kv. m. bute ir naudojasi viešuoju transportu.

Tyrimo organizatorių informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.