Ūkininkai gali atsikvėpti – robotai karves melžia, šeria, rūpinasi jų sveikata

Modernus ūkis

2004 m. nuo 4 karvių startavęs Židžiūnų ūkis per 19 metų išsiplėtė iki 185 karvių bandos ir 240 ha dirbamos žemės, o pažintis su „DeLaval“ prasidėjo prabėgus porai metų nuo ūkio įsteigimo.

„Įsigyti VMS melžimo robotus paskatino kelios priežastys – darbuotojų stygius, didelės laiko sąnaudos ir persikėlimas į naujas fermas. Kol neturėjome robotų, 10 vietų melžimo aikštelėje 124 karves ryte ir vakare melždavome po 4 valandas. Darbo diena prasidėdavo 4 valandą ryto arba pusvalandžiu vėliau“, – prisiminimais dalijosi J. Židžiūnienė.

Savo ateitį susieję su pienininkyste, Židžiūnai ėmėsi ūkio plėtros – pirko perspektyvias telyčaites, statė naujas fermas, pirko modernią „DeLaval“ įrangą, geriausiai atitikusią jų poreikius. Pirmiausia nusipirko du melžimo robotus, o vėliau įsigijo dar vieną. Ūkininkės teigimu, atsiradus robotams, fizinio darbo sumažėjo iki minimumo, o melžimo laikas sutrumpėjo iki 1–1,5 valandos. Be to, per šį laiką moteris dar suspėja viską išvalyti, išplauti, guoliavietes sutvarkyti.

Ūkyje veikia išmanioji pieno aušinimo sistema, dėl kurios iš roboto į šaldytuvą atkeliaujančio pieno šaldymo intensyvumas reguliuojamas pagal jo kiekį, 3 šėrimo stotelės, iš kurių 2 skirtos melžiamoms karvėms, 1 – užtrūkusioms, įdiegta bandos valdymo programa „DelPro“ bei automatizuota mėšlo šalinimo sistema, sumontuota ventiliacijos įranga, šepečiai karvėms pasikasyti, guminiai kilimai – guoliavietės. Židžiūnų ūkis tapo vienu iš pirmų Lietuvoje, kuriame buvo sumontuota naujoji „DeLaval“ šėrimo sistema „Optimat Master“.

Darbo sumažėjo, kokybė pagerėjo

Prieš trejus metus įdarbinus šėrimo sistemą „Optimat Master“, Židžiūnų pieno ūkiui tapus visiškai robotizuotam, visus darbus, užtrukdami vos keletą valandų per dieną, nesunkiai nudirba patys šeimininkai. „Jei visa įranga gerai veikia, nėra čia ko daryti, taip yra ir su melžimu, ir su šėrimu“, – tvirtino R. Židžiūnas. Keturi samdomi darbuotojai talkina dažniausiai augalininkystės srityje, nes beveik visus pašarus ūkininkai užaugina ir paruošia patys.

Didelė robotų kaina dzūkus gąsdino ir buvo labai svarbi trumpuoju laikotarpiu, kai į juos buvo investuojama, bet praktika parodė, kad nerimą kėlusios išlaidos ilguoju laikotarpiu nėra didelės, palyginus su gaunama nauda.

„Dabar mano darbas šeriant karves apsiriboja trijų pašarų stalų užkrovimu. Vieno stalo užkrovimas užtrunka vos 15 min. ryte ir tiek pat vakare. Be šios sistemos vien ryte reikėtų užtrukti mažiausiai dvi valandas ir dar tiek pat vakare. Visi pašarų komponentai – cukrinių runkelių išspaudos, kukurūzų ir žolės silosas, miltai ir vanduo – pagal užprogramuotus receptus susmulkinami, išmaišomi, teisingai sunormuojami ir vagonėliu ant bėgių išdalijami konkrečiai grupei karvių – melžiamoms, žindenėms, užtrūkusioms, prieaugliui, atitinkančiai jų poreikius. Taip išvengiama žmogiškojo faktoriaus klaidų, kad kurio nors pašarų komponento nebus įdėtas reikalingas kiekis ar net visai bus užmirštas“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo R. Židžiūnas.

Anot ūkininko, „Optimat Master“ sistema jam suteikia galimybę karves šerti 12 kartų per parą. Tiek kartų karvės šeriamos neatsitiktinai – jos visada gauna šviežio pašaro, daugiau juda, nes vilioja pašaro kvapas, sudaromos panašios maitinimosi sąlygos kaip pievoje – ėda tada, kada nori. Kitas svarbus dalykas – kokybiško pašaro gauna visos karvės: ir silpnesnės, ir dominuojančios. Be to, piendavės, gaudamos šviežio pašaro mažomis dozėmis, geriau jį įsisavina, todėl gaunamas didesnis primilžis.

Ūkininkai iš vienos Lietuvos juodmargės karvės per parą pri­mel­žia 30 litrų aukštos kokybės pieno, garantuojančio geresnę su­pir­kimo kainą, kas ypač aktualu šian­dien, vyraujant žemoms pie­no supirkimo kainoms.

Židžiūnų nuomone, pieno ūkio robotizavimas reikšmingai prisidėjo prie gyvulių gerovės – karvės šviežią pašarą ėda tada, kada nori, paėdusios gali pagulėti, atėjus laikui būna pamelžtos. „Gerai ir joms, ir mums“, – džiaugėsi J. Židžiūnienė.

„Kai paleidome automatinį šėrimą, elektra pabrango nežymiai, tačiau pašaro dalintuvo degalams per tą patį laiką tekdavo skirti dvigubai daugiau lėšų. Įvertinus tai, kad gyvuliais rūpinamasi kiaurą parą, tai nėra daug“, – akcentavo ūkininkas.

Ūkį valdo „DelPro“

Visus robotus ir kitas sistemas Židžiūnų ūkyje valdo bandos valdymo „DelPro“ programa, kurią įdiegus lengva ir paprasta administruoti ūkio valdymą. „Perprasti „DelPro“ veikimą nebuvo sunku, nes viskas buvo labai paprastai paaiškinta naudojimosi instrukcijoje. Žinoma, dar yra daug dalykų, į kuriuos galima gilintis ir siekti, kad ūkio veikla būtų dar efektyvesnė, nes programos galimybės labai plačios“, – sakė J. Židžiūnienė.

R. Židžiūnas ypač vertina tai, kad naudojantis „DelPro“ pagal individualius gyvulio rodmenis galima išsirinkti reikalingą informaciją ir prireikus tą pačią dieną taikyti šėrimo ar priežiūros korekcijas, išvengiant galimų nuostolių.

Ūkininkas, vos žvilgtelėjęs į monitoriaus ekraną, akimirksniu gauna informaciją apie visos mel­ži­mo sistemos darbą, primelžto pieno kiekį. Programoje esantys eksperto moduliai leidžia išsamiai kont­ro­liuoti kiekvienos karvės gerovę. „Jos savaime įtraukiamos į veterinarinius sąrašus, todėl nereikia specialiai sekti vakcinavimo, sėklinimo laiko, programa leidžia numatyti ir melžimo dienų skaičių, duoda signalą, kada reikia karves užtrūkinti, kada ateina veršiavimosi metas, veiksmingai diagnozuoja mastitus ir padeda užbėgti už akių klinikinei ligai ar slaptam mastitui. Galima net matyti, kiek somatinių ląstelių kiekvienai karvei tenka“, – „DelPro“ privalumus vardijo J. Židžiūnienė.

R. Židžiūno teigimu, galima stebėti, kiek davei pašaro, kiek pieno gavai, ir analizuoti duomenis. Jei programa informuoja, kad karvė suėdė mažai pašaro iš roboto, ji gali paėsti iš šėrimo stotelės, kurią galima užprogramuoti pagal kiekvienos karvės individualų šė­rimo planą, atsižvelgus į lak­ta­ci­jos laikotarpį, primilžį ir kitus rodmenis. „Net jei pašarų dalijimo vagonėlis sustoja, iš karto gauni žinutę apie kilusią problemą. Kai įpranti dirbti su „DelPro“, atrodo, kad taip ir reikia, visus duomenis randi kompiuteryje, nereikia sukti galvos, kad ką pamirši“, – apie nesudėtinga tapusią robotizuoto ūkio priežiūrą kalbėjo R. Židžiūnas.

Židžiūnų ūkis Lazdijų rajone už pasiekimus tris kartus yra pelnęs prizines vietas Lietuvos ūkininkų sąjungos kasmet organizuojame konkurse „Metų ūkis“. Pastaruoju metu ūkininkai džiaugiasi šiuolaikiška įranga aprūpintu ūkiu, galimybe daugiau laiko skirti laisvalaikiui, savo pomėgiams ir apie ūkio plėtrą kol kas negalvoja. Darbštūs, optimizmo nestokojantys žmonės negali suprasti tik vieno – kodėl karvė, anksčiau buvusi šeimos maitintoja, dabar vadinama didžiausia planetos teršėja, ir nerimauja, kokia ateitis laukia gyvulininkystės, įsigalint tokioms nuostatoms.

Autorės ir „DeLaval“ nuotraukos

Nr. 90/7