Ūkininkai – klimato problemų sprendimo aktyvioji dalis

„Lietuvoje šiemet buvo deklaruota per 2,9 mln. ha žemės ūkio naudmenų, iš jų: kviečių – 909,5 tūkst. ha, rapsų – 357 tūkst. ha, miežių – 147,5 tūkst. ha, avižų – 107 tūkst. ha, žirnių – 102 tūkst. ha, pupų – 87,0 tūkst. ha, kukurūzų –
62,9 tūkst. ha, pluoštinių kanapių – 3,5 tūkst. ha, daugiamečių pievų ir ganyklų – 532,3 tūkst. ha. Kiekviena kultūra per augimo sezoną fiksuoja CO₂, kurį augalai paima iš atmosferos fotosintezės metu, ir dalį jo palieka dirvožemyje.

Remiantis moksliniais tyrimais, vienmetės kultūros (kviečiai, miežiai, rapsai) per metus vidutiniškai suriša ~1–2 t CO₂/ha, kukurūzai (grūdams ir silosui) – iki 3 t CO₂/ha, pievos ir ganyklos gali surišti daugiau – 2–5 t CO₂/ha, o kanapės – iki 6 t CO₂/ha (per trumpą laiką gali sugerti net iki 20 t CO₂/ha, tačiau tik dalis šios anglies lieka dirvoje ilgiau nei vieną sezoną).

Bendra CO₂ surišimo galia žemės ūkyje

Atsižvelgiant į 2025 m. deklaruotus plotus, Lietuvos žemės ūkio sektorius teoriškai galėtų surišti nuo 3 iki 10 mln. t CO₂ per metus, priklausomai nuo šių praktikoje taikomų scenarijų:

• Žemutinis scenarijus (3 mln. t CO₂) – jei dauguma ūkių dirba įprastai, be ypatingų priemonių dirvožemiui saugoti;
• Vidutinis scenarijus (6 mln. t CO₂) – jei plačiai taikoma tarpinių kultūrų sėja, minimalus žemės dirbimas, augalų likučių įterpimas į dirvą;
• Aukštas scenarijus (10 mln. t CO₂) – jei beveik visos šalies žemės ūkio naudmenos klimato atžvilgiu valdomos tvariai.

Žemės ūkio emisijų palyginimas su krovininio transporto emisijomis

Transporto sektorius – vienas didžiausių taršos šaltinių. Pagal Lietuvos nacionalinę šiltnamio dujų inventorizaciją:

• 2022 m. žemės ūkio sektorius išmetė ~8,9 mln. t CO₂ ekvivalento, daugiausia iš trąšų sukeltų N₂O emisijų ir laikomų ūkinių gyvūnų išskiriamo metano dujų;
• transporto sektorius tais pačiais metais išmetė apie 6,5–7,5 mln. t CO₂ ekvivalento, iš kurių didžiąją dalį sudaro kelių transportas, o sunkusis krovininis transportas – pagrindinis taršos šaltinis.

Tai reiškia, kad vien sunk-vežimiai ir autobusai išmeta į atmosferą tiek pat ar net daugiau CO₂, kiek žemės ūkio sektorius galėtų surišti, jei visi dirbami žemės plotai būtų tvarkomi pagal pažangiausias klimato tvarumo praktikas.

Ūkininkai gali tapti kovos su ŠESD emisijomis herojais

Lietuvos žemės ūkis atsiduria svarbioje kryžkelėje. Iki 2030 m. žemės ūkio sektorius turi sumažinti emisijas 11 proc., tačiau jau dabar reikia ruoštis dar ambicingesniam 2040 m. tikslui – 90 proc. sumažinimui, kuris pareikalaus inovacijų, didelių investicijų ir tvaraus ūkininkavimo.

Norint, kad šie tikslai būtų įgyvendinti, turėtų būti:

• Parama tvarioms praktikoms. Valstybės ir ES parama turėtų skatinti minimalųjį dirvos arimą ir (ar) neariamąsias technologijas, tarpinių kultūrų sėją, naudoti precizines tręšimo technologijas, optimizuojant mineralinių trąšų kiekius pagal augalų ir dirvožemio poreikius, mėšlo kompostavimą bei organinės medžiagos įterpimą į dirvą, biodujų gamybos plėtrą.
• Teisinga viešoji nuomonė. Žemės ūkio sektorius neturėtų būti vertinamas vien tik kaip taršos šaltinis. Jis yra vienintelis iš ūkio sektorių grupės, turintis gebėjimą grąžinti CO₂ į dirvožemį, o to negali padaryti, pavyzdžiui, transporto ar pramonės sektoriai.
• Aiškūs sekvestracijos apskaitos metodai. Ūkininkai turi turėti galimybę tiksliai įrodyti, kiek jie suriša CO₂, kad gautų kompensacijas ar galėtų parduoti anglies sekvestracijos kreditus.

Lietuvoje stambios kompanijos (kaip tarpininkai) jau ragina ūkininkus dalyvauti anglies sekvestracijos programose ir už tai siūlo jiems atlygį, tačiau sau pasilieka didžiąją atlygio dalį (apie 70 proc.). Kad ūkininkai patys (be tarpininkų) galėtų pardavinėti dirvožemyje sukauptą anglį ir gauti visą pardavimo kainą, turėtų kooperuotis ir įsteigti vadinamąjį „Anglies kaupimo banką“.

Jei ūkininkai bus tinkamai skatinami, jie galės neutralizuoti ar net viršyti krovininio transporto sukuriamas emisijas. O štai transportas, ypač sunkusis, be esminių technologinių pokyčių negali „pašalinti“ savo emisijų.

Apibendrinant galima konstatuoti, kad Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektų išmetamų į atmosferą CO₂ dujų balansas yra teigiamas, nes žemės ūkis yra vienintelis šalies ūkio sektorius, kuris veikia dvigubu režimu: ir mažina savo emisijas, ir kartu aktyviai „suriša“ CO₂.

Todėl ūkininkai nusipelno būti laikomi tvarios klimato politikos partneriais.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.