Ūkininkai kyla į dar vieną mūšį dėl „Mercosur“ susitarimo

Ūkininkai baiminasi, kad „Mercosur“ susitarimas atvers rinką pigiam Pietų Amerikos maistui, pagamintam pagal žemesnius standartus, dar labiau pablogindamas ir taip sunkią Europos ūkių padėtį. Jie teigia, kad jiems atsibodo „dūmų uždanga“ bei tušti pažadai, ir reikalauja realių sprendimų, kurie apsaugotų Europos žemės ūkį nuo nekontroliuojamo importo ir rinkos chaoso.

„Copa-Cogeca ragina surengti visos Europos protestą Briuselyje gruodžio 18 d., likus vos kelioms valandoms iki EK pirmininkės Ursulos von der Leyen išvykimo į Braziliją sudaryti susitarimo su „Mercosur“ šalimis ir per ES vyriausybių bei valstybių vadovų susitikimą svarbiame Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl būsimo ES biudžeto. Apie keturiasdešimt ūkininkų organizacijų iš visos Europos jau patvirtino savo dalyvavimą, ir tikimės, kad 10 000 ūkininkų perduos tvirtą ir vieningą žinią Komisijai. Mes nebesileisime apgaudinėjami ir reikalausime apčiuopiamų rezultatų bei konkrečių sprendimų savo ūkiams ir kooperatyvams“, – teigiama „Copa-Cogeca“ pareiškime.

Tūkstančiai ūkininkų ir augintojų mitinge Europos sostinėje reikalaus „stiprios, bendros ir gerai finansuojamos BŽŪP po 2027 m., sąžiningų ir skaidrių prekybos taisyklių, kurios apsaugotų ES standartus ir jautriausius sektorius, o taip pat tikro supaprastinimo, geresnio reglamentavimo ir teisinio tikrumo ūkininkams bei augintojams“.

„Nuo 2024 m. ūkininkai nuolat perspėja ES apie BŽŪP ir biudžeto reformas, pernelyg didelius žemės ūkio iniciatyvas ribojančius reglamentus ir spaudimą sudaryti nepriimtinus prekybos susitarimus, tokius kaip su „Mercosur“, – nepasitenkinimo priežastį aiškina „Copa-Cogeca“. – „Dabar, 2025 m. pabaigoje, lūkesčiai lieka neišsipildę. Europos Komisijos ryžtas tęsti darbą būtų istorinė klaida ES projektui, ūkininkams ir vartotojams.“

Europos Komisija nuolat randa gražių žodžių apie Europos žemės ūkio sektorių, tačiau, anot „Copa-Cogeca“, veiksmų trūksta: „Pasiūlymai rodo atsitraukimą nuo bendrų ES žemės ūkio ambicijų. Didėjanti praraja tarp žodžių ir darbų bei ryžtas tęsti veiklą prisidengiant politine dūmų uždanga, nepaisant pasekmių kaimo šeimoms, bendruomenėms ir vartotojams, tapo nepakeliamas. Mes nebegalime tenkintis tuščia retorika. Mums reikia drąsių, aiškių ir apčiuopiamų sprendimų mūsų ūkiams ir kooperatyvams.“

Ūkininkai visoje Europoje reikalauja:

• Stiprios, bendros ir tinkamai finansuojamos BŽŪP po 2027 m.
• Sąžiningų ir skaidrių prekybos taisyklių, kurios apsaugotų ES standartus ir jautriausius sektorius.
• Tikro supaprastinimo, geresnio reguliavimo ir teisinio aiškumo, užtikrinančio žemdirbių galimybes dirbti, o ne pildyti dokumentus.

Protesto šūkis: „Enough smokes and mirrors“ – „Gana miglos ir apgaulingų triukų“.

Bandė nuraminti

Primename, jog lapkričio 19 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino siūlomą reglamentą, kuriuo bus įgyvendinamos žemės ūkio produktų apsaugos priemonės pagal ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimą.

Spalio mėnesį Europos Komisija pasiūlė reglamentą, kuriuo siekiama sustiprinti ES ūkininkų apsaugą pagal ES ir „Mercosur“ partnerystės susitarimą (EMPA).

Jame yra konkrečių nuostatų dėl tam tikrų jautrių žemės ūkio produktų, tokių kaip jautiena, paukštiena, ryžiai, medus, kiaušiniai, česnakai, etanolis ir cukrus.

Komisija teigė, kad reglamentas grindžiamas esamomis ES apsaugos priemonėmis, tačiau numato greitesnes procedūras ir paprastesnius pagrindinius veiksnius, skirtus apsaugoti ES ūkininkus. Pasiūlyme išdėstytos procedūros, kurios, pasak EK, esą užtikrins savalaikį ir veiksmingą dvišalių žemės ūkio produktų apsaugos priemonių įgyvendinimą.

Kam pakenks labiausiai

Neseniai rašėme, jog prieštaringai vertinamas prekybos susitarimas leis į ES įvežti 99 000 tonų „Mercosur“ jautienos skerdenos, daugiausia iš Brazilijos, taikant gerokai sumažintą 7,5 proc. tarifą. Jautienos kiekis pagal šią kvotą bus palaipsniui įvedamas per penkerius metus. Taip pat bus įvežta ir 180 000 tonų paukštienos, tad ūkininkai nuogąstauja, jog apie 18 proc. dabartinės ES produkcijos tiesiog bus išstumta iš vidinės Bendrijos rinkos.

Tačiau ne vien čia slypi susitarimo pavojai. Kaip akcentuoja visos Europos ūkininkų asociacijos, pirmiausia ES ir „Mercosur“ susitarimas kelia grėsmę netvariam ryžių, paukštienos, jautienos, cukraus, kukurūzų, medaus ir etanolio importui be muito, nes didelė jų dalis gaminama laikantis gerokai silpnesnių standartų, nei reikalaujama ES. Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl aplinkosauginio ir socialinio dempingo, nes „Mercosur“ gamintojai dažnai veikia nesilaikydami tokių pačių griežtų apsaugos priemonių, susijusių su darbo standartais, miškų naikinimu, pesticidų naudojimu (pavyzdžiui, daugiau nei 30 veikliųjų medžiagų, patvirtintų naudoti cukranendrėms Brazilijoje, buvo uždraustos naudoti cukriniams runkeliams ES, o 52 proc. medžiagų, naudojamos kukurūzams, uždraustos ES), tvariu žemės valdymu ir anglies dioksido išmetimu – visų šių reikalavimų privalo laikytis ES ūkininkai. Susitarimo tvarumo nuostatos nėra nei privalomos, nei pakankamos, kad būtų išvengta neigiamo poveikio sveikatai, aplinkai ir užimtumui, todėl ES ūkininkai ir ekonomika susiduria su nesąžininga konkurencija.

Trečdalis ES paukštienos importo (tiek kiekybiškai, tiek verte) jau ir taip yra iš „Mercosur“ šalių, o į ES rinką ruošiasi patekti vis daugiau jautienos, cukraus, kukurūzų, medaus ir etanolio kiekių. Abipusiškumo trūkumas gamybos standartų ir sąnaudų srityje kartu su rinkos dereguliavimu dar labiau pablogina šį disbalansą, sukurdamas nevienodas sąlygas, dėl kurių visoje Europoje gali būti prarastos darbo vietos, uždaryti ūkiai ir gamyklos. Šis susitarimas taip pat pakenktų vartotojų pasitikėjimui Europos maistu, dar labiau destabilizuotų rinkas ir keltų pavojų aukštiems standartams, apibrėžiantiems ES žemės ūkį.

Be to, gyvūnų gerovės standartai „Mercosur“ šalyse neatitinka griežtos apsaugos, taikomos ES, todėl susidaro etinis disbalansas, kenkiantis Europos gamintojų taikomai aukštai gerovės praktikai. Taip pat egzistuoja sanitarinė rizika, pavyzdžiui, neseniai atlikti auditai atskleidė Brazilijos paukščių gripo stebėsenos trūkumus, galimą protrūkių nepakankamą registravimą ir draudžiamų cheminių dezaktyvavimo metodų (pvz., chloru plaunamos paukštienos) naudojimą. Susirūpinimą taip pat kelia visiško atsekamumo stoka kai kuriose „Mercosur“ šalyse, o tai ypač problematiška jautienos importui, nes neleidžia nustatyti tikrosios gyvūnų kilmės ir to, ar gamyba susijusi su iškirstais miškais.

Be to, dėl silpnesnės darbo jėgos apsaugos „Mercosur“ šalyse padidėja darbo jėgos išnaudojimo rizika. Visos „Mercosur“ šalys, išskyrus Urugvajų, reguliariai pažeidžia darbuotojų teises, ypač teisę į asociacijų laisvę, teisę į kolektyvines derybas ir teisę streikuoti. Tai ne tik kelia grėsmę darbuotojų teisėms „Mercosur“ valstybėse, bet ir gali neigiamai paveikti darbo užmokestį, darbo vietas ir darbo sąlygas Europoje.

Todėl ūkininkų asociacijos teigia, jog „šis susitarimas tebėra nepriimtinas – tai ūkininkų, darbuotojų ir vartotojų išdavystė...“

Parengė Ričardas Čekutis