Ūkininkai protestuos laužais

„Biurokratai šalia kondicionierių, o mes – po atviru dangumi“

„Lietuvoje jau sužlugdyti pieno ir kiti gyvulininkystės ūkiai. Dabar užsimota į augalininkystę. Dėmesys šlapynėms, durpynams, reikalauja nearti daugiamečių pievų. O ką daryti žemdirbiui, kuris nuperka žemę iš taip vadinamų sofos ūkininkų, kurie niekuomet tos žemės nedirbo, laikė pievas, nors tie hektarai puikiai tinka augalininkystei ir gali nešti naudą, – svarsto Kelmės rajone, Šedbarų kaime ūkininkaujantis Donatas Bandžiukas. – Tegu pats ministras nusiperka žemės, gal tuomet pamatys, kiek jinai kainuoja ir koks nuostolis ją laikyti dyką.“

Donatas dirba 255 hektarus žemės. Dalis nuosavos, dalį nuomojasi. Ketina pirkti dar keletą laisvų plotų. Ten daugiametės pievos. Bet ūkininkas nusiteikęs jas arti, sėti rapsą ir pupas. Geriau negauti išmokų, negu laikyti žemę tuščią. Pasiskaičiavo, jog išmokų išėjo tik po 103 eurus už hektarą. O už hektarą parduodamos žemės dabar tenka mokėti po penkis ir daugiau tūkstančių eurų.

„Politika eina link to, kad ūkininkai iš viso tų išmokų negautų. Nelaikykit gyvulių, neauginkit javų. Viską atveš iš Europos. Kabinetuose šalia šildytuvų ar kondicionierių sėdintys kostiumuoti ponai tyčiojasi iš žemdirbių. Nesupranta, kodėl jie nepatenkinti. Esą lietus lyja – negerai, saulė šviečia – vėl negerai.

Negerai. Žemdirbio darbas – po atviru dangumi. Nuo dangaus pareina jo darbo vaisiai. Jų kiekis, kokybė ir kaina svarbi ne tik pačiam ūkininkui, bet ir visiems valgytojams“, – savo motyvus protestuoti aiškina Donatas.

Ūkininko šeima gyvena atokiau, ne prie didelio, judraus kelio. Tačiau laužą užkurs. Nufilmuos iš drono. Jam pikta, kad prie ūkininkų protesto neketina prisidėti didžiosios žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės. Nenori pyktis su valdžia. „ O jeigu ūkininkai kelerius metus nepirktų nė vieno jų traktoriaus, kombaino ar kokių padargų, – svarsto Donatas. – Iš karto bankrutuotų.“

Įvilioti į spąstus

„Kursim laužus. Minupiuose yra nemažai stambesnių ir smulkesnių ūkininkų, – sako minupiškis pienininkystės ūkio šeimininkas Irmantas Budraitis. – Visi priblokšti, kad jau „žaliuoju“ dyzelinu nė grūdų į elevatorių nuvežti negalėsime. Turėsime vežti sunkvežimiu, o degalus į jo baką pilti degalinėse.“

Pienininkystę Irmantas laiko jau sužlugdyta žemės ūkio šaka. Pats dar laiko 24 karves. Bet kad išlaikytų bandą pernai avansu pasiėmė 70 procentų jam priklausančių išmokų.

Bandą laiko todėl, kad pasinaudojo parama pirkdamas traktorių. Iki 2025 metų balandžio privalo išlaikyti pienininkystės ūkį. Baigsis įsipareigojimai – iš karto parduos karves. Už kilogramą žaliavinio pieno ūkininkas dabar gauna 24 centus. To maža norint aprūpinti gyvulius tinkamu pašaru, mokėti už veterinarijos gydytojo pagalbą, atlyginimą fermos darbininkui, kainuoja elektra, griūva technika, kurios remontas taip pat kainuoja.

„Geriausia tam, kuris nieko nedirba ir nieko neturi. Tuomet gauna socialinį būstą, maisto paketus, pašalpą. O ūkininkas tarsi įviliotas į spąstus. Iš ūkio pragyventi negali. Bet niekas jo nešelpia. Turi žemės, traktorių. Parduotų žemę, sakytų – turi pinigų.“

„Simboliška akcija, – apie ūkininkų ryžtą užkurti laužus, kalba Skruzdėlynės viensėdyje ekologinį ūkį turintis Marijus Čekavičius. – Ir anksčiau visokį blogį degindavo ugnyje. O su Lietuvos žemės ūkiu – tobula žūlikystė. Juk žingsnis po žingsnio viskas naikinama. Paukščiai sunaikinti. Kiaulių beveik nėra. Klerkai džiaugiasi, kad Kelmės rajone dar yra 60 paršavedžių. Bet buvo 600!

Organizuosiu laužą aukščiausioje autostrados Klaipėda – Vilnius vietoje, Šilalės rajone.“

Šeši pagrindiniai reikalavimai

Apie slogias ūkininkų nuotaikas kalba ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas: „Buldozeriu stumiama viskas, kas Vilniuje sumąstyta. Ir baudžiami ne vien ūkininkai, bet ir visi valgyti dar norintys žmonės. Dėl reikalavimo nearti daugiamečių pievų apie 100 tūkstančių hektarų žemės „išimama“ iš gamybos. Kentės visos Lietuvos ekonomika. Dėl pasaulyje analogų neturinčio suskystintų dujų akcizo brangs fermų šildymas, grūdų džiovinimas ir kiti dalykai. Tai atsilieps vartotojui.

O provincijos gyventojai dar ir už dujų balionus, kurie reikalingi valgiui išsivirti, mokės keliskart daugiau.“

M. Puidokas sako, jog keletas laužų degs netoli Kryžkalnio, šalia autostrados Karaliaučius – Ryga, šalia kelio Kelmė – Tytuvėnai ir prie kitų judresnių kelių.

Šia akcija ūkininkai kelia šešis pagrindinius reikalavimus. Be prievartos ūkininkams išspręsti daugiamečių pievų išsaugojimo problemą. Apsaugines zonas ir kitas saugotinas teritorijas: šlapynes, durpynes ir kitokias plėtoti ne ūkininkų žemės sąskaita.

Reikalauja išspręsti pieno krizę, panaudojant visą pačių ūkininkų Europos komisijoje išsiderėtą paramą, palikti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką ir uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.

Dar daugiau reikalavimų bus išsakyta žemdirbių ir Vyriausybės atstovų derybose.

„Tikiu, kad sostinės klerkai atsibus ir išgirs žemdirbius. O jeigu ne, numatyta ir antroji protesto akcijos dalis. Ūkininkai su žemės ūkio technika važiuos protestuoti į Vilnių“, – sako Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.“

Protestą organizuoja Lietuvos Žemės Ūkio Taryba, kuri vienija 10 narių: Ūkininkų sąjunga, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija, Pieno gamintojų asociacija, Grūdų augintojų asociacija, Žemės ūkio bendrovių asociacija, Žemės ūkio kooperatyvų asociacija, Paukštininkystės asociacija, Juodmargių galvijų gerintojų asociacija, Veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija, Galvijų gerintojų asociacija.

Regina MUSNECKIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Titulinė nuotr. – asociatyvi ŪP redakcijos archyvo