Lietuvos grūdų augintojų asociacijos kartu su Lietuvos žemės ūkio taryba ir Lietuvos ūkininkų sąjunga rengiamas įspėjamasis piketas vyks ketvirtadienį prie parlamento.
„Įspėjamoji protesto akcija vyks tuo pat metu, kai bus priiminėjami mokestiniai įstatymai. Norime pasisakyti, kad esame nustebinti, šokiruoti, kad su mumis vėl nesikalbama. Teikėme pasiūlymus mokestinei sistemai, kalbėjomės su frakcijomis Seime, bet tai buvo tik kalbos“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.
„Bendruomenėje kyla daug nepasitenkinimo. Vedina to, asociacija inicijuoja protesto akciją“, – kalbėjo jis.
Organizatorių teigimu, šiuo metu Seime svarstomi mokesčių pakeitimai gali būti nepakeliami daliai ūkininkų bendruomenės, o kai kuriems mokestinės naštos padidėjimas gali būti artimas ar viršyti 100 proc.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad Seimui priėmus Vyriausybės siūlomą reformą, mokesčiai ūkininkams didės labiau nei kitiems verslams.
„Vasaros laikas, darbymetis tikrai nėra geras laikas ūkininkams blaškytis ir ir užsiimti ir protesto akcijomis, bet situacija yra tokia nedėkinga, kad tenka tą dalyką daryti“, – žurnalistams sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Protesto organizatoriai reiškia nepasitenkinimą gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybės socialinio draudimo (VSD) įstatymo, kelių apmokestinimo pakeitimais.
Taip pat nuogąstaujama, jog draudimo mokesčiu bus apmokestintas ir pasėlių draudimas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Gedo Špakausko teigimu, keliais važiuojantį krovininį transportą apmokestinus už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą, daliai ūkininkų itin pabrangtų produkcijos gabenimas.
„Pavyzdžiui, jeigu pienovežis, nuvažiuojantis kasdien 500 km, mokėdavo kelių mokesčių apie 1,3 tūkst. eurų, tai pagal planuojamą įvesti naują tvarką, būtent už šį pienovežį, vežantį pieną, reikės susimokėti 26 tūkst. eurų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Špakauskas.
Pasak A. Vanago, priėmus Vyriausybės siūlytus GPM pakeitimus, mokesčių našta išaugtų drastiškai, nukentėtų ūkininkų konkurencingumas.
Jo teigimu, ūkininkų atstovai siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 32 proc., kaip siūlo Vyriausybė ir svarsto Seimas. Tuo metu pajamoms iki 60 VDU siūloma taikyti 15 proc. apmokestinimą.
„Šio pasiūlymo laikėmės nuosekliai ir per visas frakcijas iš tikrųjų ėjome ir sakėme, bet tas buvo neišgirsta“, – teigė A. Vanagas.
Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Kaimo reikalų komiteto pirmininko demokrato Kęstučio Mažeikos siūlymui mažinti ūkininkų apmokestinimą – parlamentaras siūlė ūkininkus, kurių apmokestinamųjų pajamų dalis neviršytų 12 VDU (28 tūkst. eurų), taikyti 5 proc. mokesčio tarifą, kai viršytų 12 VDU, bet neperžengtų 36 VDU (84,1 tūkst. eurų) ribos, – 15 proc., o viršijus 36 VDU – 20 proc.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas taip pat teigė, kad protestų organizatoriai reikalauja GPM jiems taikyti atsižvelgus į jų trijų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, kadangi žemdirbių pajamos kasmet svyruoja dėl gamtos sąlygų, rinkos svyravimų.
„Vienais metais gali būti didelės jos, o kitais metais jos gali būt minusinės. Tai sakome, kad turime mokėti iš tikrųjų vidurkiuojant turėtų. Nuo mūsų labai kas mažai priklauso. Mes esam priklausomi nuo daugelio kitų priežasčių“, – teigė A. Vanagas.
Planuojama, kad ketvirtadienį vyksiančiame proteste dalyvaus 500 dalyvių su 100 traktorių.
„Įspėjamoji protesto akcija planuojama vienai dienai, kuria tikrai neapsiribosime. (...) dabar yra darbymetis ir ruošiame pačias didžiausias pajėgas, kiek galima“, – pabrėžė A. Vanagas.
Kaip rašė BNS, Seime skinasi kelią Vyriausybės iniciatyva padidinti GPM progresyvumą šalia 20 (iki 36 VDU) ir 32 proc. (virš 60 VDU) tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą (nuo 36 iki 60 VDU), įskaitant ir individualią veiklą, bei apmokestinant visų rūšių pajamas, išskyrus dividendus ir tantjemas (jiems paliekant 15 proc. tarifą).
Siūlomi mokesčių pakeitimai numato ir dalies draudimo sutarčių apmokestinimą 10 proc., pelno mokesčio didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc., pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų pakeitimus (vietoj 9 proc. numatomas 12 proc.), lengvatos šildymui atsisakymą, vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.
Autorius Lukas Juozapaitis
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
LR Seime ketinama buldozeriu priimti mokesčių pokyčius neatsižvelgiant į ūkininkų pateiktas pastabas apie laukiančias neigiamas jų pasekmes Mes, ūkininkai, atsakingai pareiškiame, kad suprantame valstybei kylančius iššūkius ir jos poreikius. Sutinkame prisidėti prie Lietuvos biudžeto papildymo, bet tik lygiai kaip ir visi verslai, neskaidant jų pagal verslo rūšis, kaip ir visi Lietuvos gyventojai – lygiomis proporcijomis nuo pajamų. Kategoriškai nesutinkame su politikų skubėjimu rengiant įstatymų pataisas ir neskiriant pakankamai dėmesio svarbioms detalėms išanalizuoti, kada mokesčių keitimai gali būti nepakeliami daliai ūkininkų bendruomenės. Valstybės problemos negali būti sprendžiamos nedidelę dalį visuomenės sudarančių žmonių neproporcingu apmokestinimu, kai jiems mokestinės naštos padidėjimas būtų artimas ar net viršytų 100 proc.! Esame prieš ūkininkų mokestinės sistemos visišką išbalansavimą. Mums jau ir be šito pakanka rūpesčių, kylančių iš nepaprastos geopolitinės situacijos, sutrikdytų produkcijos realizavimo ir žaliavų rinkų bei suintensyvėjusių gamtos kataklizmų. Esame pagrindiniai maisto augintojai ir bet kokie ženklūs mokesčių pokyčiai žemės ūkio sektoriui neišvengiamai padidins ir maisto kainas, nes gamintojų sumokėti mokesčiai yra produkcijos savikainos sudedamoji dalis.
Todėl simboliškai ūkininkų buldozeriai prie LR Seimo rūmų įprasmins Seime vykstantį procesą, kai buldozerio principu, bet kokia kaina bandoma prastumti mokesčių pakeitimo įstatymus. Manome, kad net ir nedidelės visuomenės dalies interesai negali būti nuvertinami prisidengiant kilniais tikslais.
Kas: Įspėjamasisūkininkų protestas
Kada: 2025 m. birželio 19 d. nuo 10 val.
Kur: Lietuvos Respublikos Seimo prieigose
Kodėl: Protestas rengiamas prieš planuojamus priimti teisės aktų pakeitimus, neatsižvelgiant į ūkininkų išsakytas pastabas ir pateiktus konkrečius ūkių pavyzdžius, kaip tai paveiks jų būsimą bendrą GPM, Sodros ir kitų mokesčių apmokestinimą. Į mūsų pastabas vykusiuose susitikimuose su ministerijomis ir Seimo frakcijomis yra nekreipiamas dėmesys. Akivaizdu, jog šios Vyriausybės sprendimai juda buldozerio principu.
Organizatoriai: Protestą organizuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacija, palaikant Lietuvos ūkininkų sąjungai ir Lietuvos žemės ūkio tarybai.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo
Iš esmės pritariame Žemės ūkio ministerijos teiktam pasiūlymui, kuriam taip pat pritarė ir Seimo Kaimo reikalų komitetas.
1. GPM tarifai ūkininkams:
* a); b) ir c) punktai nekeistų esamos mokestinės sistemos.
2. Pajamos iš žemės ūkio veiklos turi būti apmokestinamos atskirai, jų nesusiejant su kitomis fizinio asmens gaunamomis pajamomis.
3. GPM tarifas būtų taikomas įvertinus trijų metų gautų apmokestinamų pajamų vidurkį.
Dėl valstybinio socialinio draudimo įstatymo
c. Visi ūkininkai PVM mokėtojai, jei neturi kitų draudžiamųjų pajamų moka VSD įmokas ne mažesnes neinuo 12 MMA. VSD įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų iki 60 vidutinių darbo užmokesčio (VDU) lubų.
Pastaba. Jei apskaičiuota įmoka nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų yra mažesnė, nei įmoka nuo 12 MMA, tuomet VSD įmoka mokama paskaičiuota nuo 12 MMA.
* a) ir b) punktai nekeistų esamos mokestinės sistemos.
**Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokai apskaičiuoti ūkininkams PVM mokėtojams būtų taikoma 2. dalies c. punkte aprašytas metodas.
Dėl ūkininko statuso keitimų, kai mokesčių apskaičiavimo prasme ūkininkai būtų prilyginti juridiniams asmenims
Šio klausimo priėmimas Seime turi būtų atidėtas ir skubos tvarka nesvarstomas. Šis klausimas per daug neįsigilinus atrodo paprastas, bet yra sudėtingas, pakeliui generuojantis ne tik mokestinius klausimus, bet ir kitus fizinių asmenų ir juridinių asmenų atsakomybės klausimus įvairiose ūkinės veiklos srityse, todėl reikalautų kompleksinės daugelio įstatymų peržiūros. Reikia skirti laiko detalesnei analizei, pamodeliuoti ir įsivertinti tokių įstatyminių iniciatyvų pasekmes skirtingoms ūkininkų grupėms.
Dėl apmokestintų kelių tinklo plėtros ir didesnių sunkiasvorio transporto mokesčių, dėl CO2 dedamosios ir siūlymų dėl transporto keliamo triukšmo taikyti taršos mokestį
Esamos tvarkos pakeitimai turės reikšmingą įtaką išskirtinai regionų gyventojams ir verslams. Bet labiausiai neigiamai paveiks žemės ūkio sektorių, nes neproporcingai, lyginant su kitais sektoriais, padidės šiam sektoriui finansinė našta. Todėl reikalaujame nekeisti iki šiol galiojusią tvarką, kai žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo taikomos išimtys ar lengvatos.
LŪS pranešimas