Ūkininkai vėl turės veržtis diržus?

Valdžia šneka gražiai

„Žemės ūkis yra vienas valstybės ramsčių – nuo jo priklauso regionų gyvybingumas, maisto saugumas ir žmonių gerovė. Todėl mūsų pareiga yra užtikrinti, kad Lietuvos ūkininkai turėtų lygias konkurencines sąlygas visoje Europos Sąjungoje. Tik bendradarbiaudami, kalbėdamiesi ir veikdami kartu galime pasiekti, kad šis sektorius išliktų tvirtas, modernus ir socialiai teisingas“, – sakė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Susitikime aptarti ūkininkams svarbūs probleminiai klausimai: mėlynojo liežuvio ligos keliami iššūkiai, gyvulių skerdimo kainos, padėtis pienininkystės sektoriuje, kompensaciniai mechanizmai dėl ūkininkų patirtų nuostolių bei konkurencinės sąlygos Europos Sąjungos rinkoje.

Taip pat kalbėta apie augalininkystės sektoriaus aktualijas ir tarptautinius susitarimus, galinčius turėti įtakos Lietuvos ūkininkų veiklai.

Reguliarius premjerės susitikimus su ūkininkų bendruomene planuojama tęsti ir ateityje.

Ūkininkai iškėlė daug klausimų

Lietuvos žemės ūkio taryba iškėlė visiems žemdirbiams aktualius klausimus.

Pirmiausia mėginta išsiaiškinti Lietuvos poziciją derybose dėl 2028-2034 m. daugiametės finansinės programos. Ūkininkai prašo teikti prioritetą žemės ūkio sektoriui, išsiderant vienodas su kitais kolegomis tiesiogines išmokas, padidinti Lietuvos kaimo plėtros programos lėšas investiciniams projektams. Tvirtai laikytis principo, kad žemės ūkui turi būti skiriamas atskiras nuo kitų ES paramos schemų finansinis paketas.

Ūkininkus neramina ir valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Reikalaujama, jog ūkininkams, mokėjusiems valstybinio socialinio draudimo (VSD) avansines įmokas už 2023 m. ir 2024 m. privalo būti įskaitytas stažas pensijai.

Taip pat susitikimo dalyviai akcentavo, jog šiais metais ūkininkai patiria finansinių sunkumų dėl buvusių nepalankių oro sąlygų, kurios stipriai sutrikdė žemės ūkio darbus, ypač derliaus nuėmimo procesą. Dėl permirkusių laukų, technikos nepravažumo ir padidėjusių sąnaudų, daugelis ūkininkų susidūrė su reikšmingu apyvartinių lėšų trūkumu: trūksta apyvartinių lėšų sėjai, tręšimui, degalams bei kitoms ūkio veiklos sąnaudoms padengti, o tai kelia grėsmę tolesniam ūkio tęstinumui. Vyriausybės prašoma inicijuoti lengvatinių paskolų teikimo programą ūkininkams, šiuo metu patiriantiems finansinių sunkumų, peržiūrėti galimus finansavimo instrumentus, sumažinant strateginio plano priemonių reikalavimus bei juos supaprastinant, jei paskolos imamos tik apyvartinėms lėšoms, mažinti biurokratinę naštą. Ypač aktualu mažinti reikalingų pateikti institucijoms dokumentų skaičių, kad finansavimo instrumentai būtų patrauklesni ir prieinami daugeliui ūkininkų.

Susitikime konstatuoja, jog reikia konkretesnės ŽŪM pozicijos, tiek derantis su Užsienio reikalų ministerija bei Vyriausybe, tiek su Europos Komisija. Ypač aktuali Kinijos ir kitų Azijos šalių taikoma dempingo kainodara, tiekiant produkciją į ES. Mūsų ūkininkai prašo kelti klausimus dėl antidempingo muitų ES įvedimo. Ukrainos bei „Mercosur“ produkcija turi atitikti ES kokybės, produktų saugos, gyvūnų gerovės reikalavimus. Ūkininkų manymu, nepakanka ženklinimo „Neatitinka ES reikalavimų“, nes taip iškraipoma konkurencinė aplinka. „Mercosur” atveju turėjo būti sukurtas mechanizmas nukentėjusių sektorių nuostoliams kompensuoti (iki 1 mlrd. eurų), bet iki šiol tokio mechanizmo nėra.

Be to, ūkininkams atstovaujanti Žemės ūkio taryba konstatuoja, jog šiuo metu produktų rezervavimo sutartys nepakankamai atitinka poreikį, o Sveikatos apsaugos ministerijos parinktas produktų sąrašas kelia diskusijų. Nėra aiškių susitarimų dėl maisto perdirbimo įmonių veikimo krizės atveju. Reikalinga ŽŪM lyderystė ir bendri praktiniai susitarimai, o ne vien įstatymų leidyba.

Taip pat priminta, jog Seimo Kaimo komiteto nariai siūlo numatyti didesnes nuolaidas žemės ūkio produkcijos ir pašarų gamintojams dėl kelių mokesčio. Dabartinis 0,8 koeficientas problemos nesprendžia, todėl gali kilti žaliavų eksporto ir maisto kainų augimo rizika. Būtina aiški ŽŪM pozicija, atstovaujanti gamintojų ir perdirbėjų interesus.

Ūkininkai premjerai taip pat priminė, jog jau keletą mėnesių vyksta derinimas tarp Ilte, ŽŪM ir bankų asociacijos dėl paskolos garantijos padidinimo nuo 1,16mln eurų iki 3mln eurų ir panašu, kad atsidurta tam tikroje aklavietėje. Tolimesnei plėtrai žemės ūkyje ir investicijų didinime, garantijos padidinimas būtų svarbus žingsnis į priekį, atliepiant dabartinius poreikius. Reikalingas aukštesnės vadovybės įsitraukimas šio užstrigusio proceso užbaigimui, tad klausta: kada būtų galima tikėtis galutinio susitarimo ir garantijos padidinimo iki 3mln. eurų?

Be to, buvo aptarti atskiriems žemės ūkio sektoriams aktualūs klausimai.

Tikrovė ne tokia džiaugsminga

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis dideliu optimizmu po šio susitikimo nespindėjo: „Pirmiausia prisistatėme ir susipažinome, tuomet perėjome prie konkrečių reikalų, juolab, kad mūsų suvažiavimo rezoliucija dar neįgyvendinta. Be to, dabar mums neaišku, kaip bus atsižvelgta į mūsų ankstesnį prašymą keisti vyriausybės darbo planą tiek dėl kooperacijos, tiek ir dėl pieninių fermų statybų, jeigu bus parduodama žemė – kad bent pusė tų pinigų ateitų mums... Žinoma, dabar jau išgirdome, kad Žemės ūkio ministerijai bus sumažintas biudžetas net 73  milijonais, tai teiravomės kaip ta ministerija versis, kuriems sektoriams mažins... Žinoma, kalbėjome ir dėl tos vadinamos išmokų konvergencijos – supratome, kad išmokos bus mažinamos, taip pat karpys ir kaimo plėtros programos lėšas... Aš kėliau klausimą, kad kompensuoti gal būtų galima RRF lėšomis (Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) finansavimas – aut. past.), bet šitas lėšas jie jau buvo numatę kitiems... Žodžiu, nors biudžetą viršija 8 procentais, bet pinigų vis tiek niekam nėra... Ateitis šviečiasi ne kokia – mes ir taip dar nebuvome pasiekę Europos Sąjungos (ES) finansavimo vidurkio, o mums jau mažina... Labai daug kas negaus išmokų – arba reikės skaidyti ūkius, ar dar kažką daryti, turėsime galvoti, kaip čia elgtis ir gyventi toliau“.

Problemų vis daugiau

Pasak J. Vilionio, su premjere I. Ruginiene sutarta toliau palaikyti kontaktus: „Toliau darysime susitikimus. Mums buvo pasakyta, kad žemės ūkio ministras turės spręsti daugelį šių problemų, bet jeigu jis neturės pinigų, ką jis gali spręsti?... Žinoma, aptarėme dar daugiau klausimų: nesąmoningus biurokratinio aparato reikalavimus, statybų leidimų marazmą – kai reikia du metus laukti leidimų... Premjerė nusiteikusi, kad reikia mažinti tą biurokratiją, tai visiems tas patiko... Bet lieka visa krūva neišspręstų problemų ir jų vis daugėja. Pavyzdžiui, dėl grūdų – daugiau nei 16 000 hektarų šiemet tiesiog paskendo, buvo paskelbta ypatingoji padėtis, tai mus domina, kaiptai bus kompensuojama? Daug iškėlėme klausimų... Kaip antai ūkininkų mokesčiai už kelius, išvežant grūdus – iki šiol tai nėra aiškiai nustatyta. Arba štai dar vienas klausimas: geriausią 60-ies derlingumo balų žemę dabar užstatinėja tomis saulės baterijomis, o mes reikalaujame, kad leistų statyti tik iki 32-ųjų derlingumo balų žemėje – juk dar pilna likusių įvairių kolūkinių fermų liekanų, tegul ten stato. Kodėl tai reikia daryti ant geros žemės – dėti tas saulės baterijas, o gal po kiek laiko pasikeis technologijos ir vėl reikės ardyti...? O juk yra daug prastų žemių: prie Molėtų, Varėnos ar Ignalinos – tegul ten statosi, o ne čia – prie Kauno, Marijampolės ar Prienų, kur yra geriausios žemės. Dėkite tas baterijas ir ožkas laikykite... Kas čia per politika?“.

Vėl bus protestai?

Pasak pašnekovo, premjerė akcentavo, kad daugiausia pinigų reikės krašto gynybai: „Kuo toliau, tuo pinigų ten reikės daugiau... Jie jau numatę skirti 4 milijardus ir, pasirodo, dar reikės skolintis. Be to, kultūros, švietimo, medicinos ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams kels atlyginimus, na o žemės ūkiui, kaip visada, nelieka ir viską reikia mažinti. Aš premjerai pasakiau: mane visada kaltina, kad aš organizuoju protestus, užtveriu traktoriais kelius, boikotuoji, piketuoju prie ministerijos... Bet jeigu mes vienas kitą matome ir girdime, tada galime ir susikalbėti, o priešingu atveju mes tikrai netylėsime. Antai prie Ingridos Šimonytės vyriausybės atvažiavome ir pasiekėme, kad kuro akcizus, dujų kainas sureguliuotų, dėl tų pievų tvarkos... Pasirodo, viską galima padaryti, tik jeigu tyli, nieko nesakai, tuomet reiškia, kad tau viskas gerai... Bet mes netylėsime“.

Vadinasi, bus nauji protestai?

„Na, ką gali žinoti... Gal ir nereikės tų protestų, bet reikia įsiklausyti į argumentus“, – atsako J. Vilionis. – „Premjerė čia prisiminė, kaip pati vadovavo profsąjungoms ir sakė, kad irgi moka organizuoti protestus bei streikus. Tai sakau, tuomet gerai, kartu padarysime... Dabar dar turime susitikti su Prezidentu ir visa tai aptarti. Be to, mes kalbamės su latviais, estais ir suomiais – bandysime visi kartu kovoti dėl savo interesų...“.