Ūkininkams biurokratija kaip Sizifo akmuo – vokiečiai suskaičiavo jos kainą

Kai parlamentarai iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) raštu kreipėsi į federalinę vyriausybę dėl biurokratinių kaštų paviešinimo, paaiškėjo stulbinami skaičiai. „Oficialūs federalinės vyriausybės ir Federalinės statistikos tarnybos duomenys dabar rodo visą beprotybės mastą“, – komentavo portalas „Agrarheute“.

„Biurokratinės sąnaudos dėl federalinių informavimo prievolių pagal nacionalinius įstatymus ir nacionaliniu mastu įgyvendinamas ES direktyvas ekonomikos sektoriuje „A – žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė“ šiuo metu sudaro apie 418 mln. eurų per metus“, – rašoma Bundestago paviešintame atsakomajame rašte.

Federalinės statistikos tarnybos skaičiavimais, nuo 2012 m. žemės ūkio biurokratijos kaštų indeksas išaugo nuo 100 iki 156 pernai. Tai reiškia, kad ūkininkų biurokratinės išlaidos per dešimtmetį išaugo maždaug perpus.

Apie biurokratijos mažinimą imta kalbėti dar 2014 m. Kanclerės Angelos Merkel vadovaujama vyriausybė, deklaruodama pasiryžimą pažaboti biurokratiją ir žadėdama nekaupti jokios papildomos biurokratinės naštos, atsirandančios dėl būtinų naujų reglamentų, priėmė principą „vienas į, vienas iš“. Tai reiškia, kad kiekvienam naujam reglamentui vietą turi užleisti senas.

Įdomu, kad, biurokratinės išlaidos taip įspūdingai augo nepaisant pastangų. Pagal minėtą Bundestago pranešimą, 2014–2023 m. buvo peržiūrėti 208 federaliniai reikalavimai  žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sektoriams,  tačiau panaikinti tik 22, o supaprastinti 35 reikalavimai.

„Tikslo, bent jau taip galima pasakyti apie žemės ūkį, buvo visiškai nepaisoma“, – situaciją kritikuoja ir kitas žemdirbių portalas „Wochenblatt“.

Triskart išaugo administracinės išlaidos

Pastebima, kad ūkiams ne tik drastiškai išaugo biurokratiniai kaštai, bet ir smarkiai padidėjo administracinės išlaidos.

Vokietijos vyriausybės duomenimis, vien 2020–2021 m. žemės ūkio subsidijų administravimo išlaidos patrigubėjo – šoktelėjo nuo 3,1 mln. iki 9,8 mln. eurų.

Federalinė žemės ūkio ministerija apskaičiavo, kad 2023 m. 507,4 mln. eurų finansavimo programose administracinės išlaidos sudarys 12,5 mln. eurų. Tai atitinka 2,5 proc. administracinių išlaidų koeficientą.

Portalas „Wochenblatt“ pastebi, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (EGLF) dotacijos sumažėjo 10 proc. – nuo 5,179 mlrd. eurų 2014 m. iki 4,674 mlrd. eurų 2023 m. Jis pagrįstas perskirstymais į Europos žemės ūkio kaimo plėtros fondą. „Šiuo atveju mokėjimai yra susieti su paslaugomis, todėl į jas reikėtų žiūrėti daugiau kaip į atlygį, o ne kaip į subsidiją“, – rašoma portale.

Pučiasi biurokratinis aparatas 

Mažiau su ūkininkavimu susidūrusiesiems gali kilti klausimas, o kaip gi plečiasi biurokratijos sistema. Štai vieną iš naujausių situacijų pateikia portalas „Agrarwelt“.

Naujasis Europos Sąjungos (ES) reglamentas dėl produktų be miškų kirtimo yra skirtas užtikrinti, kad tam tikri produktai, pavyzdžiui, sojos, neprisidėtų prie atogrąžų miškų naikinimo. Šis reglamentas turi įtakos ir Vokietijos rinkai, reikalauja daug įrodymų. Visi miško savininkai ir galvijų augintojai ateityje turės įrodyti, kad nekerta miško, siekdami patenkinti gyvulininkystės poreikių.

Nerimaujama, kad su reglamentu susijęs sertifikavimo mechanizmas gerokai apkraus šalies administracinį aparatą ir lems naujų institucijų atsiradimą.  Už reglamento įgyvendinimą atsakinga Federalinė žemės ūkio ir maisto agentūra įsteigė padalinį, kuriame dirba 59 darbuotojai. Pareigybės paskirstytos tarp aukštesniosios valstybės tarnybos ir vidutinės valstybės tarnybos. kiek kurs naujų pareigybių Federalinė žemės ūkio ministerija – dar neaišku.

ES parlamentinė grupė apskaičiavo naujų pareigybių išlaidas. 2022 m. vidutinės metinės personalo išlaidos vyresniosios valstybės tarnybos pareigybei sudarė 81 500 eurų, vidutinės valstybės tarnybos – 60 900 eurų, o viduriniosios valstybės tarnybos – 46 700 eurų. Iš viso metinės personalo išlaidos sudaro apie 3,5 mln. eurų.

Parlamentaras A. Stegemannas apkaltino federalinį žemės ūkio ministrą Cemą Özdemirą dėl biurokratijos didėjimo, prikišo tai, kad šis parodė neveiklumą ir Briuselyje nekomentavo reglamento.

Vis tik neteisinga būtų sakyti, kad žemės ūkio ministras visiškai nieko nedaro, kad būtų sumažinta nereikalinga biurokratinė našta žemės ūkiui. Gegužės pabaigoje jo vadovaujama ministerija pristatė iniciatyvą, įvardijo galimas priemones. Dalis jų susijusios su ekologinės gamybos reglamentų sąlygiškumo reikalavimais ir finansavimo sąlygomis. Be to, siūloma supaprastinti gyvulininkystės ir augalininkystės ūkininkų ataskaitų teikimo ir dokumentų rengimo prievoles. Ministerija tikisi, kad dar šią vasarą siūlomą priemonių paketą įvertins ir teisininkai.

Gegužės pabaigoje vykusioje specialioje žemės ūkio ministrų konferencijoje (Sonder-AMK) federaliniai ir žemių žemės ūkio ministrai susitarė įsteigti bendrą darbo grupę biurokratijai mažinti.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.