Inovacijoms neabejingas vyras neslepia, kad ne visos jos pasiteisina, tačiau net ir klaidos tampa gera patirtimi. Pasak M. Šemežio, vienas geras sprendimas gali vienu kartu atpirkti visas prieš tai buvusias nesėkmes.
Mindaugai, visuomenėje vis dar gausu senų stereotipų apie ūkininkus. Papasakokite apie pažangius sprendimus, kurios naudojate kasdienėje veikloje?
Mano pagrindinis tikslas yra dirbti efektyviai – nešvaistyti išteklių, tausoti gamtą, gerai apskaičiuoti, kas atsiperka, kad būtų už ką pragyventi ir dar vaikams palikti.
Jeigu nori dirbti ne aklai, o apskaičiuotai, būti konkurencingas – nuo mokslo ir naujovių nepabėgsi.
2009 metais pradėjome modernizuoti techniką. Į traktorius įdiegėme automatinio vairavimo funkciją, sekcijų kontrolę. Nuo 2016 metų nebeariame, taikome beariminę technologiją.
2012 metais atlikome pirmuosius dirvožemio tyrimus ir kartojame juos kas penkerius metus. Šiemet jau bus trečias ciklas. Šie tyrimai leidžia sužinoti dirvožemio būklę, kokių medžiagų trūksta ir naudoti jas tik ten kur reikia ir tiek, kiek reikia.
Prieš dvejus metus pavasarį pradėjome taikyti tikslųjį purškimą. Dronai nuskenuoja laukus, sudaro tręšimo žemėlapius. Samdome agronomus, kurie nustato poreikį kiek ir kokių trąšų reikia vienai tonai, kad užaugtų geras derlius ir auginti nebūtų per brangu.
Bendradarbiauju su Žemės ūkio akademijoje dirbančiais specialistais, kurie analizuoja augalų auginimą, stebi, kokių mikroelementų trūksta. Jie kuria augalų lapų skenerį. Mes irgi planuojame jį išbandyti. Galėsime nuskenuoti lauką, sužinoti, ko trūksta augalams, sudaryti tręšimo planą ir duoti augalams tai, ko jiems reikia.
Kas jus motyvuoja diegti technologijas ūkyje?
Nuo pat mažų dienų, kai tėvai pradėjo ūkininkauti, man vis kildavo azartas sužinoti ir išbandyti, ką naujo galima pritaikyti. Žinau, kad technologijos kainuoja, bet jos atsiperka.
Žinoma, ne visada laimiu. Kartais suklystu, bet bendrai paėmus – pasiteisinę sprendimai atperka ir tuos, kurie nesuveikė. Dėl to vis tiek matau didesnę naudą bandyti, o ne stovėti vietoje.
Kaip sužinote apie naujoves, iš kur semiatės žinių?
Pats negaliu visko žinoti, todėl bendrauju su kitais ūkininkais, lankausi konferencijose, lauko dienose. Kai pamatau, kad kažko nežinau, nesuprantu, kreipiuosi į tuos, kurie gali padėti. Kuo daugiau bendrauju, plečiu akiratį, tuo produktyviau dirba ūkis.
Ūkininkai dažnai kaltinami, kad teršia aplinką. Kaip reaguojate į tokią nuomonę?
Mane asmeniškai tai ypač žeidžia. Mes dirbame gamtoje, todėl turime ją saugoti. Nepilame chemijos nei ant laukų, nei į griovį, nes tikslas yra dirbti ekonomiškai, be to patys valgome savo užaugintą maistą.
Ūkinė veikla šiandien yra viena labiausiai ir griežčiausiai reguliuojamų sričių. Bet ir patys stengiamės – prižiūrime aplinką, paliekame oazes gyvūnams. Gamta duoda mums derlių, būtų labai neprotinga jai kenkti. Dėl to ir domimės naujienomis, taikome įvairias technologijas, kad dirbtume tausodami išteklius ir aplinką.
Kaip, jūsų nuomone, keisis Lietuvos žemės ūkis per artimiausius penkerius metus?
Manau, kad ūkiuose atsiras daugiau autonomikos. Žemės ūkyje darbas sunkus, žmonių kaimuose mažėja, jaunimas šio darbo dirbti nenori. Taigi, reikės ieškoti sprendimų, kaip su mažiau žmonių padaryti daugiau.
Jau dabar ūkio valdymui naudojame programinę įrangą, kuri leidžia stebėti darbo laiką, kuro sąnaudas, technikos efektyvumą. Ateityje tokių sprendimų tik daugės.
Ar sudėtinga rasti darbuotojų? Kaip vyresni darbuotojai priima technologijas?
Mano ūkyje dirba šeši žmonės, kol kas nežadu jų keisti, todėl nežinau, kokia yra tiksli situacija rinkoje.
Dėl technologijų – viskas priklauso nuo žmogaus. Pas mane dirba vyresnio amžiaus darbuotojas, kuris kiekvienais metais klausia, ką turėsime naujo. Visi automatizavimo procesai jam labai palengvina darbą – sako, kad net po visos dienos nesijaučia pavargęs.
Iš to ką pasakojate galima tikėtis, kad jūsų ūkis bus vienas pirmųjų, kuriame išvysime autonomines mašinas?
Manau, kad tai įvyks ir gal net greičiau, nei visi galvojame. Ir ne tik mano ūkyje.
Ką palinkėtumėte ūkininkams, kurie vis dar bijo naujovių?
Mažiau baimių ir daugiau darbo. Technologijos nėra priešas – jos padeda dirbti lengviau, efektyviau ir pelningiau. Svarbiausia – domėtis naujovėmis ir nebijoti keistis.
Vasario 18 – kovo 13 dienomis įmonė „Agrokoncernas“ kviečia ūkininkus į konferencijų ciklą „Patirtys. Priemonės. Tikslai 2025“. Skirtinguose šalies regionuose vyks net 30 renginių, kuriuose bus pristatyti efektyviausi sprendimai, kurie padeda užauginti sveiką ir kokybišką derlių.
Dalyviai sužinos apie naujausias agrosektoriaus technologijas, žaliojo kurso reikalavimus ir jų teikiamas galimybes. Taip pat galės dalyvauti diskusijose bei gauti atsakymus į aktualius klausimus iš savo sričių profesionalų.
Konferencijų vietas ir registracijos formą rasite čia: https://agro.rin.lt/
„Agrokoncerno“ įmonių grupės fotoinformacija