Ūkininkas po NMA langais sušoktų ir lambadą

Greitai bus metai, kai Plungės r. ūkininkas pateikė paraišką gauti ES paramą. 65 balais įvertintas projektas pateko į laimingųjų grupę, buvo žadėta, kad praeis trys mėnesiai – ir ūkininkas galės pradėti jį vykdyti. Metai baigia apsisukti, o iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Telšių paramos administravimo skyriaus nenutrūkstamu srautu plūsta paklausimai, o atgal – atsakymai. Šio susirašinėjimo prasmės nei ūkininkas, nei jo projektą rengusios įstaigos atstovė paaiškinti negali. Vieštovėnų kaime melžiamų karvių ūkį besirengiantis plėtoti Gediminas Bartkevičius neatmeta, kad jo pasiteiraus ir batų numerio ar net intymesnių dalykų. Jei paprašytų po NMA langais sušokti lambadą – nedvejodamas tai padarytų, mat užsitęsusi istorija kėsinasi nubraukti visas ūkininko viltis svajonę įgyvendinti.

Vizijose – konkurencingas ūkis Maždaug 400 tūkst. Eur projektą besirengiantis įgyvendinti Gediminas – jaunas, bet toli gražu ne naujokas žemės ūkyje. Įgijęs aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą, jis jau penkerius metus užsiima augalininkyste, o prieš dvejus metus nusprendė investuoti į pieno gamybą. – Daugiau kaip dvejus metus perku prieauglį, iš kurio formuoju melžiamų karvių bandą, vystysiu pienininkystę. Pasikliauti viena specializacija šiais laikais rizikinga, tai vieną, tai kitą veiklos sritį ištinka krizės. Esu numatęs laikyti ir mėsinių galvijų bandą, todėl sutrikus vienai sričiai praradimus kompensuotų kita. Grūdininkystė padėjo investuoti į būsimą melžiamų karvių bandą. Tačiau savų investicijų, aišku, neužtenka, nusprendžiau ieškoti ES paramos, kad galėčiau sukurti modernų, šiuolaikišką, patikimą ūkį, įsigyti našios technikos, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo G. Bartkevičius, nusprendęs įgyvendinti projektą „Investicijos G. Bartkevičiaus pienininkystės ūkio plėtrai“. Sėkmingai įveikęs pirmuosius atrankos barjerus, su Plungėje įsikūrusia bendrove „Fitingas“ parengęs verslo planą, Gediminas jau daugiau kaip pusę metų iš agentūros sulaukia tik prastų naujienų: jo projektas dar nepatvirtintas, nuolat reikia patikslinti tai vienus, tai kitus duomenis, atsakyti į pateiktus klausimus. Tarsi guma tempiamas laikas baigia užgesinti paskutines viltis, kad jau šiais metais nauja technika jis galės ruošti pašarus, darbuotis fermose.

Klausimų-atsakymų „protmūšis“ Pirmajame iš NMA Telšių paramos administravimo skyriaus atkeliavusiame paklausime, be kita ko, buvo prašoma paaiškinti, kam pienininkystės ūkyje reikalingi purkštuvas, sėjamoji ir plūgas. Į tai G. Bartkevičius atsakė: „Šie padargai ūkiui reikalingi kaip sudėtinė diegiamos pašarų gamybos technologijos dalis. Padargai naudojami pašarų gamybai, todėl tiesiogiai susiję su gyvulininkyste ir galvijų bandos didinimu. Kasmet dalis pievų bus nupurškiama ir išariama, o sėjamąja nauja ganykla atsėjama kitoje vietoje. Griežtėjant reikalavimams dėl ūkio plotų žalinimo, kasmet privalau sėti baltyminius pašarinius augalus, didinti pievų ir ganyklų plotus, o gautą derlių silosuoti arba naudoti šienainio gamybai. Tam vėl reikalingas ir plūgas, ir sėjamoji, ir purkštuvas.“ Praėjus porai mėnesių ūkininkas sulaukia naujo NMA rašto, kuriame prašoma patikslinti komercinius pasiūlymus įsigyti mėšlo kratytuvą ir puspriekabę ritiniams vežti. Dar po mėnesio atkeliauja raštas, kuriame ir vėl tvirtinama, kad „prašote paramos žemės ūkio technikai (srutvežis, vartytuvas, šienapjovė, purkštuvas, mėšlo kratytuvas, puspriekabė ritiniams, puspriekabė, sėjamoji, plūgas, traktorius), tačiau neįrodėte šios technikos reikalingumo ūkiui“. Atsakydamas ūkininkas prideda išsamią lentelę, kurioje nurodyta, kokiems darbams ir kokioms jų apimtims technika bus naudojama, išvardijo savo turimą techniką ir paaiškino, kad numatomam plėtoti gyvulininkystės ūkiui jos nepakanka. Nepaisant šių atsakymų, sausio mėnesį G. Bartkevičius gauna naują laišką, kuriame minėtos technikos įsigijimo išlaidoms pagrįsti jau reikalaujama „pateikti technologinę ūkio darbų schemą, duomenis, pagrįstus skaičiavimais“. Taip pat ūkininkas turėjo raštu atsakyti į telefonu užduotą klausimą, kam ūkyje bus reikalingas traktorius. Ūkininkas parašė: „Traktorius yra universali žemės ūkio technika, kuri palengvina ūkio darbus, daro juos našesnius ir efektyvesnius. Traktorius ūkyje bus naudojamas žemės ūkio dirbimo darbams, pašarams ruošti, laukams tręšti, mėšlui išvežti, pasėlių priežiūrai, derliui nuimti ir transportuoti...“ Pripažinkime, tokius klausimus gali užduoti nebent pradinių klasių mokinys, kuris niekada nėra matęs, ką traktorius ūkyje dirba. Jeigu pateiktume detalią ūkininko atsakymų išklotinę, nepakaktų ir pusės laikraščio šiai informacijai sutalpinti. Susidaro įspūdis, kad iš ūkininko reikalaujama perteklinės informacijos, kuri savaime akivaizdi toje srityje nusimanančiam žmogui. Juk nereikia specialistui aiškinti, kad srutvežis reikalingas srutoms išvežti, mėšlo kratytuvas – mėšlui kratyti, o šienapjovė – žolei pjauti ir kad visa ta technika naudojama gyvulininkystės ūkyje.

Versija Nr. 1: dusina konkurentus G. Bartkevičiaus projektą rengusi UAB „Fitingas“ finansininkė konsultantė Skaidra Naktinienė „ŪP“ sakė, kad tokie NMA specialistų veiksmai kelia įdomių minčių, galima įtarti ir nelygiavertę konkurenciją su kitomis konsultavimo tarnybomis, ir pačių NMA darbuotojų norą pasisemti žinių iš patyrusio ūkininko. – Dokumentus parengėme pagal instrukciją. 2007–2013 metų laikotarpiu paramos gavimo sąlygos buvo paprastinamos, lengvinamos, kad būtų kuo mažiau dokumentų, o kas matoma registruose – iš viso neteikti. Dabartinio laikotarpio reikalavimai mažai skiriasi, netgi aprašymuose nurodyta, kad reikia aprašyti ne daugiau kaip 20 eilučių, viską konkrečiai, aiškiai ir trumpai. Lygiai taip ir pateikėme, tada prasidėjo paklausimai. Kam tada tie paprastinimai, jei po to vis viena tomus informacijos reikia prirašyti? Jaunas ūkininkas, kuris nieko neturi, nuneša paraišką ir jam be problemų duoda paramą, o čia penkerius metus ūkininkaujantis žmogus turi įrodinėti, kad nėra kupranugaris. Jei žemės ūkio viceministras sako, kad reikia išgryninti paramos gavėjus, tai kyla klausimas, kam tada begalima duoti paramą? – stebėjosi S. Naktinienė. Ir ūkininkui, ir jį konsultavusiai specialistei kyla abejonių dėl projektų vertinimo skaidrumo. Projektų vertinimo komisijai vadovaujantis viceministras Saulius Cironka anksčiau yra dirbęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus pavaduotoju. – Teko girdėti, kad viceminist­ras, komisijai vertinant LŽŪKT parengtą paraišką, nusišalina. Tai reiškia, kad nei teigiamų, nei neigiamų pastabų tokiems projektams jis nepateikia. O kitų konsultantų parengtas paraiškas vertina. Žinant jo darbinę biografiją, manau, tai nėra gera praktika, – sakė S. Naktinienė. Viceministrui S. Cironkai „Ūkininko patarėjo“ korespondentas elektroniniu paštu išsiuntė klausimą, ar toks jo statusas vertinimo komisijoje kai kuriems konsultantams nesuteikia pranašumo. Kol straipsnis buvo rengiamas spaudai, atsakymo negavome. Beje, „Fitingo“ konsultacijų bendrovė, kurioje dirba S. Naktinienė, Plungėje yra vienintelis LŽŪKT konkurentas.

Versija Nr. 2: išnaudoja ūkininko žinias Pats ūkininkas pateikė kitą versiją, kodėl NMA valdininkai taip pamėgo epistolinį žanrą. Gedimino manymu, jam pritarė ir mūsų kalbinta S. Naktinienė, įvairiose valdžios struktūrose privisę iš kitų sričių atėjusių „specialistų“, kurie džiaugiasi galėdami išmelžti informaciją iš patirties turinčio ūkininko ir taip papildyti savo žinių bagažą. – Manau, mūsų laiko sąskaita jie kelia savo kompetenciją. Ten yra atėjusių ir iš bankų, ir iš kitų tarnybų, tokiu būdu jie semiasi sau darbinės patirties. Jei būčiau paprastas „kolchoznikas“, gal seniai būtų atstoję, – svarstė G. Bartkevičius. „Ūkininko patarėjo“ kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Marijus Kaktys, vadovaujantis ir Plungės r. ūkininkų organizacijai, mano, kad projektų vertintojams reikėtų bent mėnesį padirbėti ūkyje. – Ūkininkų sąjungos ir ūkininkų nuomone, NMA darbuotojai, kurie pradeda administruoti projektus, turi būti dirbę ūkyje mažiausiai mėnesį, kad įsivaizduotų, kokios vyrauja technologijos ir įranga, matytų, kas kam reikalinga. Dabar klausia, kam tau šienapjovė pieno ūkyje. Mums visiems aišku, o jiems – ne. Mums aišku, kas yra atolas, o jiems reikia paaiškinti. Rašomi beprasmiai laiškai, mes atsakinėjame, laikas eina, o aplinkybės keičiasi, – sakė M. Kaktys. G. Bartkevičius tikina nesiduosiantis įbauginamas ir sugniuždomas. – Jeigu NMA manęs paprašys sušokti po jų langais lambadą, sušoksiu, kad tik atstotų su klausimais. Jau matau, kad šie metai prapuolė, nebent vieną kitą padargą spėsiu nusipirkti ir kai kuriuos darbus jais atlikti. Bando palaužti, dvi dienas pražiūriu į vieną tašką, bet vėl keliuosi ir einu toliau. Ūkininkavimo iš manęs neišmuš, savo kojomis keliauti į Europą, palikus ūkį ir žemes, neprivers, – patikino Plungės r. ūkininkas G. Bartkevičius.

Atomazga? Kai rašinys buvo baigiamas rengti spaudai, G. Bartkevičius sulaukė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotojos Almos Valskytės laiško. Jame rašoma: „Jūsų projektas (...) buvo svarstytas Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komiteto (toliau – PAK) posėdyje. PAK grąžino projektą papildomai vertinti. Kaip buvo aptarta su Jumis telefonu, PAK iškeltas klausimas, ar visos numatytos įgyvendinti investicijos bus skirtos prioritetinei veiklai – gyvulininkystei. Be to, suabejota 28 m pločio purkštuvo reikalingumu. Pakartotinai išnagrinėjus Jūsų su paraiška pateiktą informaciją ir teiktus atsakymus į paklausimus, nuspręsta Jūsų projektą teikti pakartotinai svarstyti PAK. Kadangi papildomų klausimų neturime, šiuo metu poreikio susitikti nėra.“ Į tai G. Bartkevičius atsakė:„Džiugu, kad garbingoji ir kompetentingoji Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komiteto (toliau – PAK) komisija pagaliau pripažino, kad mano ūkis yra gyvulininkystės, kuris pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą priskiriamas prie prioritetinės veiklos. Todėl, pagal ministrės patvirtintas ir pasirašytas taisykles, man priklauso 70 proc. intensyvumas (gyvulininkystės ūkiams buvo suteiktas 50 proc. intensyvumas + 20 proc. ūkiams nepalankiose vietovėse). Gal dėl per didelio darbo krūvio ar korektūros klaidos mano projektą administruojantis darbuotojas apskaičiavo tik 60 proc. intensyvumą ir sumažino kompensuojamas išlaidas už konsultavimo paslaugas (taisyklėse numatyta iki 10 proc. projekto vertės, aš prašiau šiek tiek daugiau nei du procentus, o buvo pritaikyta tik 1,3 proc.). Todėl tikiuosi, kad iki kito PAK posėdžio bus ištaisytos skaičiavimo klaidos ir nenusižengta administravimo taisyklėms. Dėl viso pikto pridedu vaizdinės medžiagos, jeigu papildomai iškiltų klausimų ar abejonių dėl mano ūkio investicijų reikalingumo ir NMA darbuotojams nepavyktų apginti aštuonis mėnesius nagrinėto projekto“. Ar tai – beveik metus trukusio maratono pabaiga?

Juozas SKRIPKAUSKAS „ŪP“ korespondentas

Asmeninė Gedimino Bartkevičiaus nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.