Ūkininko kieme – lipšnus kreditorius

Per kryžiaus kelius ir pragarą...

Alytaus r. ekologinį mišrųjį ūkį su vyru puoselėjanti Laura Veličkaitė „Ūkininko patarėjui“ prisipažino pasiryžusi atvirai papasakoti apie savo skaudžias patirtis vien todėl, kad perspėtų kitus ūkininkus nebūti naivuoliais.

Su vyru L. Veličkaitė ūkininkauja 7 metus, 4 metus turi reikalų su keliomis kredito įstaigomis ir šį laiką vadina nesibaigiančiu kryžiaus keliu. Iš jų pusantrų metų – tikru pragaru, kai nebuvo ramybės, miego, pašlijo sveikata, teko susidurti su antstoliais, teismais, keisti planus, galvoti, spėlioti, nusivilti, daug ko atsisakyti. Dabar ji sako jau apsiraminusi, nes vienas galvosūkis išspręstas, su vienu kreditoriumi atsiskaityta. Ir jau gali pajuokauti, kai pažįstami skambina ir klausia patarimo.

„Jeigu prašosi į kiemą, nori išgerti kavos, pasakoja apie šeimą, giminę, močiutės gyvenimo istoriją ir dar patikina dėl nieko nesukti galvos, viskas bus sutvarkyta, padaryta, tada tikrai verta suklusti ir įjungti smegenis“, – juokėsi ŪP pašnekovė, trumpai pasakodama apie savo šeimos ūkininkavimo kelius ir klystkelius.

Jauni, nepatyrę, pilni entuziazmo ir svajonių, jie su vyru planavo plėsti pieno ūkį, pirkti melžimo robotus, kombainą, kitos technikos, įsigyti daugiau žemės. Pretendavo į paramą, gavo, tada reikėjo negaištant ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. O bankai atsargūs, nes prašo jauni ūkininkai, pieno sektorius – rizikingas, tad paskolų neskubėjo duoti. Ūkininkai ieškojo, kur greičiau, patogiau. Ir surado tokius, kurie nuramino, kad viskas bus padaryta.

Jauni ūkininkai puolė dirbti, be poilsio, be atostogų. Ir tada smogė rūsti tikrovė – pieno krizė. Krito pieno kainos, užpuolė artimųjų ligos, laidotuvės, namuose kilo gaisras, nukentėjo vyras. Tada ūkininkams pradėjo svirti rankos, ėmė trūkti apyvartinių lėšų. Vėl greitai ieškota patarėjų, padėjėjų. Teko mažinti ūkį, parduoti bandą. Pradėjo strigti paskolos grąžinimas, teko imti naują paskolą ankstesnei padengti. Atsirado, kas paslaugiai patarė: „Turi sodybą, užstatyk, nesuk galvos, taigi turite daug žemės, technikos – ne problema.“

O toliau įvykiai klostėsi ypač sparčiai. Kreditorius tapo nepasiekiamas, įsitraukė antstoliai, ūkininkai atsidūrė teisme. Tas, kuris anksčiau draugiškai gėrė kavą ir pasakojo močiutės istorijas, teismo posėdyje sakė akyse nematęs ūkininkės ir močiutės jokios neturintis.

Dabar L. Veličkaitė juokiasi iš savo patiklumo: „Kosmosas. Ir realybė, ir tokia neįtikėtina teismų patirtis. Dirbi, dirbi, moki kreditoriui, visa šeima aukojasi, auga trys vaikai, o metų pabaigoje paaiškėja, kad paskola taigi nė kiek nesumažėjo, tik palūkanos padengtos. Kitu atveju dar ir palūkanų palūkanos skaičiuojamos, už uždelsimą sumokėti įmokas. Išdūrė mus ir tokių išdurtų yra daugiau, vieša paslaptis, ūkininkai žino, kas tie gudrieji.“

Todėl dabar, anot ūkininkės, kas tik teiraujasi patarimo panašiose situacijose, pirmas perspėjimas – vengti pasirašyti sutartis skubiai, reikia atidžiai jas išnagrinėti, ieškoti patyrusio konsultanto. Jeigu Lietuvos valdžiai tikrai rūpi šeimos ūkiai, anot moters, galėtų ir kokią konsultacijų įstaigą įkurti. Nes po tokių patirčių, kai ūkininkų verslo ar kitų paslaugų „partneriai“ puola patarinėti lyg katinai prie pieno dubenėlio, pasitikėjimas jais išgaruoja. L. Veličkaitės atveju padėjo vieno geranoriško žmogaus efektyvi pagalba.

Ar veiksmai teisėti?

Žemės ūkio finansų analitikas Ignas Jankauskas, keliolika metų stebintis finansavimo rinką, teikiantis konsultacijas, savo socialinio tinklo paskyroje neseniai pasidalijo perspėjančia žinute ūkininkams, kad šie būtų atsargūs priimdami finansavimo sprendimus. Kalbėta apie kredito rinkoje veikiančią įmonę „InSoil“ ir jos klientus, lupikiškomis sąlygomis nutraukiamas kredito sutartis, vienašališkai keičiamas sutarties sąlygas, įvedamus naujus administravimo mokesčius.

Pakalbintas ŪP, finansų analitikas I. Jankauskas teigė per keliolika metų finansų rinkoje nematęs tokio agresyvaus elgesio, primenančio XX a. paskutinio dešimtmečio verslo santykius. „Visi žino apie ūkininkų bėdas. Buvo keleri sudėtingi metai, nebėra stabilių pajamų, rinkose kritusios produkcijos kainos, taigi vėluoja skolininkų įmokos. Ir įprastai kreditoriai, skolinimo platformos geranoriškai bendradarbiauja su savo klientais, perdėlioja ar atideda vėlesniam laikui įmokų grafikus, kantriai laukia, atsisako delspinigių, nes nori išspręsti problemas, išlaikyti klientus. O šiuo atveju yra kitaip. Paskelbęs savo pastabas paskyroje, sulaukiau negirdėtų iki šiol istorijų, demonstruojančių stulbinančią kreditoriaus elgseną“, – teigė ŪP pašnekovas.

Kalbama ne tik apie dideles palūkanas, bet ir apie 0,2 proc. kompensacines palūkanas už pradelstą įmokų dieną (kredito metinė kaina susidaro 74 proc.), ir šis drausminimo įrankis naudojamas be jokio įsigilinimo į situaciją, be gailesčio, žinant tolesnę įvykių seką – teismai, antstoliai, ūkio sunaikinimas. Finansų analitiko teigimu, įprastai tokia drausminanti priemonė taikoma piktybiškiems skolininkams, kurie meluoja, slepia turtą ir pajamas, o kreditorius neturi kito pasirinkimo.

„Dar viena situacija, apie kurią papasakojo ūkininkai. Kredito įmonė skelbė apie nemokamas „žaliąsias paskolas“, anglies kreditus be palūkanų tvariam ūkininkavimui, o dabar klientai gavo laiškus, kad nuo vasario 16 d. įvedamas administravimo mokestis. Ir niekas nepaaiškina, koks jis, kokio dydžio, kokiomis sąlygomis, tiesiog sugalvojo, patys nusprendė“, – stebėjosi I. Jankauskas tokia savivale.

Daugelis pasitikėjusiųjų šia kredito įstaiga, finansų analitiko teigimu, yra nedideli, maži ūkiai, nedidelės galios, ir galbūt tai pastūmėjo kreditorių nesiskaityti su klientų interesais, tikintis, kad nebus atsako, drąsos viešojoje erdvėje kalbėti apie nepasitikėjimą tokiais kreditoriais.

Kreditai įmonėje įprastai imami trejiems metams. Toks terminas pernelyg trumpas, neįmanoma numatyti ir suvaldyti verslo rizikų žemės ūkyje, išlaikyti stabilias pajamas, ūkininkai tai turėtų įvertinti, suprasti. Ir būti atsargūs su tokiais kreditoriais. Dabar dėl šios situacijos susibūrę ūkininkai, I. Jankausko teigimu, imsis teisinių veiksmų, ieškos teisinių sprendimų, kalbės apie tai viešai, nes agresyvus spaudimas ir lupikavimas negali tapti veikimo norma rinkoje.

Apie pasitikėjimą

Jis svarbus ir kasdieniuose žmonių santykiuose, ir visose srityse, kur veikia žmogus. Sudarydami sutartis su „InSoil“ įmone, ūkininkai ja pasitikėjo, nenumatė tokios agresyvios elgsenos. Dabar, pasak ŪP pašnekovų, ja nepasitiki ir nepasitikės.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.