Ūkininko pensija: ar visiems ji priklauso?

Ūkininkams neretai yra sudėtingiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei kitiems dirbantiems gyventojams – jų veikla pasižymi sezoniškumu, priklausomybe nuo nenuspėjamų oro sąlygų, nuolatiniu poreikiu investuoti į darbo įrankius. Vis dėlto pensija iš anksto susirūpinę ūkininkai gali jaustis užtikrintai dėl senyvame amžiuje gaunamų pensijos išmokų. Kaip to pasiekti, pataria   „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė.

Priklauso nuo valdos dydžio

Ūkininkai, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, turi moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir (arba) privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius. Pirmasis mokestis turi daugiausia įtakos ir pensijai,  ir jos dydžiui.

„Ūkininkus galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji – tie kurių ekonominis valdos dydis viršija 4 vienetus – jie privalo mokėti VSD įmokas ir todėl gali  gauti valstybinę pensiją. Antroji grupė – ūkininkai, kurių ūkiai yra iki 4 ekonominių valdos dydžio vienetų. Jiems nereikia mokėti VSD įmokų, tačiau jie negalės pretenduoti  ir į valstybės pensiją“, – primena L. Načajienė.

Kas senatvę pasitiks ramiau?

Pasak ekspertės, jeigu ūkininkas privalo mokėti VSD įmokas, nedeklaruoja pajamų ir nėra PVM mokėtojas, jo VSD įmokų dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo 12 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) per metus. Taip jis per metus sukaups vienus metus darbo stažo, kurie tiesiogiai atsilieps jo pensijai.

„Paprastai tariant, jeigu ūkininkas per metus sumoka VSD įmokų nuo dvylikos MMA, tuomet per tuos metus jis įgijo vienus metus darbo stažo. Jeigu per tą laiką jis sumokėjo VSD nuo mažiau nei dvylikos MMA, jis įgijo ir proporcingai mažesnę stažo dalį. Šiuo metu minimalus stažas Lietuvoje yra 15 metų – tiek turi sukaupti valstybės pensiją gauti norintis žmogus“, – teigia ekspertė.

Svarbu ne tik stažas

Valstybinės pensijos dydžiui įtaką daro ne tik stažas, bet ir apskaitos vienetai, dar vadinami pensijų taškais. Vieną tašką gyventojas įgyja, kai per metus sumoka VSD įmokų nuo bent 12-os Lietuvos vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

„Atsižvelgiant į dabartinę pensijų kaupimo sistemą, ūkininkai, kurių turimas ekonominis valdos dydis viršija 4 vienetus, turėtų ne tik nuolat sekti, ar per metus sumokamų mokesčių pakanka darbo stažo metams, bet ir skaičiuoti, kiek pensijos taškų yra surenkama. Tik taip bus galima laiku pastebėti, ar įmokų sumokama per mažai, bei imtis reikalingų veiksmų“, – sako pašnekovė.

Smulkiesiems bus sunkiau

L. Načajienė akcentuoja, kad ūkininkai, kurių ekonominis valdos dydis nesiekia 4 vienetų, yra draudžiami tik privalomuoju sveikatos draudimu, bet ne valstybiniu socialiniu draudimu.

„Tai reiškia, kad jie neprivalo mokėti VSD įmokų ir tuo pat metu praranda galimybę pretenduoti į valstybinę pensiją. Kad šie asmenys senatvėje turėtų galimybę pailsėti ir nelikti visiškai priklausomi tik nuo ūkio pajamų, jie turėtų pasirūpinti įvairesniais pajamų šaltiniais“, – pataria L. Načajienė.

Norėdami išėję į pensiją jaustis ramiau,  ūkininkai, kurių ekonominis valdos dydis nesiekia 4 vienetų, ir kiti individualią ūkinę veiklą vykdantys žmonės turėtų pagalvoti apie papildomus kaupimo šaltinius, pavyzdžiui, investavimą trečios pakopos pensijų fonduose.

Papildomos galimybės

Pasak L. Načajienės, kaupimas trečios pakopos pensijų fonduose – labai paprastas. Investuojantys asmenys reguliariai moka įmokas, o šias lėšas investuoja profesionalūs pasirinktos bendrovės fondų valdytojai. Šis kaupimo būdas ūkine veikla besiverčiantiems asmenims palankus dėl lankstumo, galimybės pačiam numatyti įmokų dydį, dažnį.

 „Kaupiantys trečioje pakopoje, ūkininkai, mokantys 15 proc. ar didesnį GPM, gali pasinaudoti GPM lengvata ir susigrąžinti dalį įmokų. Ji negali viršyti 1 tūkst. 500 eurų per metus arba 25 proc. visų metinių pajamų“, – įspėja ekspertė.

KL informacija