Praėjusieji metai grūdininkus džiugino aukštomis supirkimo kainomis, todėl didžioji dalis derliaus jau yra parduota. Kantriausieji laukia savo laimės valandos, žvalgosi į grūdų sektoriaus užsienio biržas bei rinkas ir tikisi dar didesnio kainų augimo. Tačiau ekspertai kol kas patarimų nedalija.
Pasiekė piką
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės gruodžio 6–12 dienomis kviečius supirko vidutiniškai po 245 Eur/t, tokia pačia kaina grūdai buvo superkami ir lapkričio pabaigoje. Šiųmetinė kviečių kaina buvo 31,71 proc. didesnė negu prieš metus. Paryžiaus biržoje aukščiausia kviečių pardavimo kaina buvo fiksuota lapkričio mėnesį. Ji siekė 300 Eur/t, o gruodžio pradžioje – 275 Eur/t. Per 2021-uosius metus kviečių kaina šioje biržoje pakilo net 40 proc. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovė Ieva Bastienė „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, jog
grūdų kaina kilo nuo šių metų balandžio mėnesio. Piką ji buvo pasiekusi lapkričio pabaigoje. „Biržoje stebėjome nuo 2008 metų nematytas kainas, kviečiai kainavo 270 Eur/t. Šiuo metu kaina šiek tiek pakitusi. Tačiau taip pat turime įvertinti ir trąšų kainas – jų augimas buvo spartesnis nei grūdų, todėl susikūrė tam tikros kainų žirklės. Didžiausia ateinančio sezono rizika – trąšos. Jei grūdų kaina laikytųsi šiame lygyje, būtų galima taikyti įprastą technologiją, tačiau yra rizika, kad nukritus grūdų kainai, juos tektų pardavinėti su labai aukšta savikaina. Tad tikėtina, kad nemažai žemdirbių rinksis mažiau intensyvias technologijas“, – sakė I. Bastienė.
Išskaido riziką
Ūkininkų kooperatyve „Joniškio aruodas“ dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus. Nors grūdų supirkimo kainos yra pakilusios, tačiau, anot „Joniškio aruodas“ generalinės direktorės Juritos Zubauskienės, pakilo trąšų, degalų ir kt. kainos. Todėl matyti vien tik grūdų kainas nėra labai teisinga. „Norėčiau žinoti, kokios grūdų kainos bus po Naujųjų metų. Tačiau niekas negali to pasakyti. Manau, kad kainų augimo tendencija išliks. Viskas priklausys nuo to, kaip peržiemos pasėliai visoje Europoje ir kitose svarbiausiose šalyse. Tai matysime pavasarį“, – sakė J. Zubauskienė. Žemdirbiai parduoti grūdus gali bet kada. Tačiau kaip žinoti, kada pats tinkamiausias laikas, kaip pagauti momentą, kai kainos yra didžiausios? Pasak ūkininkų kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinės direktorės, niekada nereikia tikėtis pagauti pačią aukščiausią kainą ir laimėti viską kaip loterijoje. Todėl žemdirbiai, stengdamiesi išskaidyti riziką, grūdus parduoda dalimis. „Štai ir dabar ūkininkai jau gali parduoti naują derlių. Nedidelėmis dalimis, vidutine kaina, kuri jų nenuvilia. O jei ūkininkas gaudo tą vienintelę, didžiausią kainą, jos gali ir nepagauti. Ir nėra tikslo rizikuoti“, – teigė pašnekovė.
Kainų pasiutpolkė tęsiasi
Žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ nariai taip pat nepardavę viso derliaus. „Dalį kviečių pavyko parduoti palankiomis kainomis. Jos buvo įvairios, svyravo tarp 205–300 Eur/t. Šiuo metu akylai stebime situaciją, analizuojame pasaulinę grūdų rinką, bandome orientuotis. Dabartinės kainos besąlygiškai džiugina. Seno derliaus kainos tikrai aukštos, o ir naujo neblogos. Į kurią pusę jos pakryps, sunku pasakyti, tačiau galimybė turėti gerą kainą šiai dienai jau yra“, – ŪP sakė kooperatyvo direktorius Aldas Gedvila, pabrėždamas, jog sausio–kovo mėnesiais grūdų supirkimo kainos būdavo didžiausios. Šiais metais, kai pasaulyje trūksta grūdų, o jų kokybė – prasta, neįsivaizduojama, kiek dar gali kilti kainos, jų pasiutpolkė biržose tęsiasi, stabilumo nėra. Kainos kyla ir krenta. Todėl atrodo, kad grūdininkai dar turi laiko „pažaisti“ šiame žaidime. Tačiau realybė yra kita, nes būtina planuoti naujus darbus. Tie ūkininkai, kuriems pinigai yra reikalingi sausio mėnesį, grūdus žada realizuoti artimiausiu metu. Kiti juos pardavinės vasario–kovo mėnesiais, o gal ir vėliau. „Kviečių pardavimo riba – 300 Eur/t. Tačiau kai kaina kyla, vis dar norisi palaukti. Todėl ūkininkai ir laukia. Jų apsisprendimą parduoti padiktuos aplinkybės“, – teigė „Šiaurės aruodų“ direktorius.
Metai nebuvo išskirtiniai
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai didžiąją dalį grūdų jau yra realizavę. Ankstesniais metais ūkiai, kurie yra investavę į grūdų saugyklas ir turi sąlygas laikyti grūdus, juos stengdavosi parduoti po Naujųjų metų, nes tikėdavosi didesnių kainų. „Šiemet kviečių pardavimo kainos jau buvo pasiekusios piką, buvo nukritusios ir
vėl pradėjo kilti. Manau, kad po Naujųjų metų jos ir vėl sumuš rekordą. Juk energetiniai ištekliai, trąšų kainos ir visos kitos gamybos priemonės išsilaiko aukštumose. Todėl nėra tendencijų, kad grūdų kainos ristųsi į mažesnę pusę“, – ŪP teigė LŪS vicepirmininkas Ignas Hofmanas. Nors jis pats kviečius jau yra pardavęs, tačiau nepaliauja stebėti grūdų kainas tarptautinėse biržose.
Aukštesnių kviečių supirkimo kainų tikisi ir LGAA nariai, kurie šiais metais sandėliuoja didesnius grūdų kiekius nei ankstesniais. LGAA administracijos vadovė mano, kad sandėliavimo galimybes ūkininkams praplėtė aktyvesnis naudojimasis bankinėmis paskolomis, apyvartinėms lėšoms. Tai suteikė galimybę efektyviau planuoti produkcijos srautus. Pasak pašnekovės, 2021-ieji metai nebuvo išskirtiniai. Didelių perdirbimo pajėgumų neatsirado, o grūdų derlius nebuvo blogiausias istorijoje. „Deja, iš paruošto bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano nematome, kad grūdų perdirbimo apimčių didėjimas būtų valdžios prioritetas, tad ir proveržio čia nesitikime“, – sakė I. Bastienė.
Parodys laikas
Lietuvoje užauginamų grūdų kasmet daugėja, didėja ir eksportas, ir vietinei rinkai jų pakanka. Tikimasi, kad pakaks ir miltų. ŪP pakalbino AS „Dobeles dzirnavnieks“, vykdančios grūdų malimo produktų gamybą ir didmeninę prekybą miltais, dribsniais, makaronais, kruopomis, pašaru gyvūnams, grūdais, pardavimų direktorių Lietuvai Romaną Stanislovaitį. Ar įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje, Baltijos šalyse ir kitose valstybėse, gamyboje netrūksta žaliavos ir miltų? „Miltų ir žaliavos pakanka. Tačiau pabrangimo neišvengėme. Kiek kilo grūdų kainos, tiek kilo ir miltų. Pabrango ne tik grūdai, bet ir pakavimo medžiagos, išaugo gamybos kaštai. Produkcija yra pabrangusi nuo spalio mėnesio, tik patys prekybininkai kurį laiką yra pristabdę kainų kilimą. Manau, kad padidėjusias kainas vartotojai pajus po Naujųjų metų“, – ŪP teigė R. Stanislovaitis.
LGAA administracijos vadovė I. Bastienė paaiškino, kad galutinio produkto savikainoje grūdų kaina sudaro ne itin reikšmingą dalį, apie 3–8 proc., priklausomai nuo produkto savikainos. Kiek pabrangs gatava produkcija, parodys laikas.
2022-01-04
ŪP korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ Autorės, redakcijos ir LGAA nuotraukos Ieva Bastienė, grūdų kainos, Joniškio aruodas, Šiaurės aruodai, Ignas Hofmanas, Jolita Žurauskienė, Ūkininko patarėjas