Ūkininkų laukai – laukinių gyvūnų restoranas

Kasmet ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pasėliai tampa laukinių gyvūnų „maitinimosi aikštele“. Žiemą ne vienas žemdirbys stebėjo savo laukuose besiganančias stirnų ir elnių bandas, kurios pridarė žalos žiemkenčiams. Pasėlių laukus nusiaubia ir pavasarį sugrįžę paukščiai, ypač žąsys ir gervės. Ganyklas ir žirnių pasėlius mėgsta paknaisioti šernai. Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala tampa „galvos skausmu“ ne tik ūkininkams, bet ir medžiotojams, kurie daugeliu atveju būna įpareigoti ją atlyginti. Kartais abiem pusėms pavyksta susitarti dėl nuostolių atlyginimo, tačiau dažnai tenka įsikišti savivaldybių specialistų komisijoms, kurios vyksta į žalos vietą ir įvertina padarytus nuostolius.

Kompensuojama nepakankamai

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis pastebi, kad be stirnų, elnių, vilkų daromos žalos ūkininkai vis labiau nukenčia nuo danielių. Jie gyvena ir keliauja didelėmis bandomis, jų kanopos žymiai didesnės, todėl ištrypiami ir pakenkiami didesni pasėlių plotai. Be to, danieliai yra pusiau prijaukinti, nebijo žmonių, todėl ir išgąsdinti, nuvyti juos yra sunkiau.

Pirmininkas yra įsitikinęs, kad dažniausiai ūkininkams ir medžiotojams pavyksta patiems susitarti dėl gyvūnų padarytos žalos kompensavimo, apsieinama be specialios komisijos. „Tačiau medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kompensavimo tvarka yra neadekvati padarytai žalai – ūkininkai visada žymiai daugiau patiria žalos, negu jiems yra kompensuojama pagal galiojančią tvarką“, – apgailestaudamas konstatuoja V. Janušonis.

Konfliktų mažiau

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkas Rimantas Misevičius džiaugiasi, kad pastaruoju metu žymiai sumažėjo konfliktų tarp ūkininkų ir medžiotojų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Anot jo, daugiau skundų medžiotojai sulaukia vasaros pabaigoje, arba dėl bebrų daromos žalos. Tada operatyviai reaguojama, sprendžiama. „Medžiotojai yra taikūs žmonės, visada linkę susitarti dėl žalos kompensavimo, ir ūkininkų nemažai tapo medžiotojais“, – „Ūkininko patarėjui“  teigia Panevėžio krašto medžiotojų „vadas“.

Anksčiau šiame regione daug žalos pasėliams pridarydavo stumbrai bei šernai, kurių populiacija yra stipriai sumažėjusi dėl afrikinio kiaulių maro. R. Misevičius prisimena, kad ir iki teismų buvo priėję ūkininkų ir medžiotojų ginčai, kai žala siekdavo didesnes sumas. „Patys ūkininkai tapo rūpestingesni ir modernesni – naudodamiesi įvairių programų parama, perkasi oro patrankas žvėrims baidyti, repelentus augalų apsaugai“, – pasidžiaugė medžiotojas.

Kompensavimo tvarka taisytina

Pasvalio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Justo Zabėlos teigimu, savivaldybė prašymų apskaičiuoti žalai negavo, tik žodžiu teko girdėti iš ūkininkų, kad stirnos pridarė šiek tiek nuostolių. „Ką gali kompensuoti medžiotojai, jei stirnos medžiojamos iki gruodžio 31 d.? Mes, žmonės, veržiamės į gamtą, ne gamta į mūsų gyvenimą veržiasi“, – komentuoja J. Zabėla. Jo nuomone, esant dabartiniam medžiotojų ir visuomenės supriešinimui, negalima medžiotojams užkrauti visos atsakomybės už pasėliams padarytą žalą.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė „Ūkininko patarėjui“ teigia, kad yra gauti 4 prašymai dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žieminiams rapsams. Dalis laukų jau komisijos apžiūrėti, juose aiškiai matyti gyvūnų išmindyti ir nugriaužti pasėlių plotai, tačiau žala nevertinta, nes dar neprasidėjusi augalų vegetacija. Vedėjos teigimu, iš ūkininkų gaunama informacija apie padarytą žalą, fiksuojant gyvūnų bandų judėjimus skraidyklių pagalba. Gali būti, kad šiemet prašymų dėl žalos bus gauta daugiau nei praėjusiais metais dėl didelio kiekio sniego žiemos metu.

Z. Bakanienės teigimu, žala vertinama vadovaujantis patvirtinta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Gavus ūkininko prašymą jis registruojamas seniūnijoje pagal žalos padarymo vietą. „Rajono medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 dienas įvertina žalą vietoje surašydama medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių apžiūros aktą“, – aiškina Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Panevėžio rajone yra dideli VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio komercinės medžioklės plotai, tad ir žalos paskaičiuojama daug. Z. Bakanienės nuomone, medžiotojų būreliams kompensuoti žalą ūkininkams kai kada būna nepakeliama finansinė našta, tad šiuo metu galiojanti kompensavimo tvarka taisytina. „Ūkininkai, medžiotojų būreliai turėtų drausti savo plotus“, – įsitikinusi vedėja.

Kartu su pasėlių draudimu

Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio teigimu, ūkininkai gali apdrausti savo pasėlius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Du Lietuvos draudikų asociacijos nariai – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ siūlo pasėlių draudimo paslaugą. „Ūkininkai, rudenį drausdami žieminius augalus nuo žiemos rizikų ir miško žvėrių padarytos žalos rizikos, gali apsidrausti savo pasėlius ir dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos“, – aiškina Lietuvos draudikų asociacijos direktorius. Draudimo apsauga suteikiama nuo lapkričio 1 d. ir galioja iki gegužės 1 d.

Savivaldybėse – programos

Kiekvienos savivaldybės administracija įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Pagal šią programą žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai gali įsigyti prevencinių priemonių ir tokiu būdu sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą.

Prevencinėmis priemonėmis gali būti želdinių apdorojimas repelentais, sklypų aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, apsaugų jauniems medeliams įsigijimas ir uždėjimas, bebrų užtvankų ardymo darbai.

Asta ŠUKIENĖ

ŪP korespondentė  

Autorės nuotrauka

2021-04-28