Ūkininkų laukuose dygsta vėjo jėgainės

Netrukus Telšių rajono apylinkių peizažas turėtų pasikeiti: čia numatytos vietos keliolikai vėjo jėgainių parkų. Vienas iš jų pamažu kyla šalia Tryškių miestelio.  Žemdirbiai būgštauja, ar vėjo jėgainės nepaveiks žemės, dirvožemio, tada ir auginamų gyvulių, ar tikrai tai bus neblogos papildomos pajamos sudariusiems nuomos sutartis su jėgainių valdytojais?

Su politikų palaiminimu

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Katkaus teigimu,  savivaldybėje dar 2012 m. parengtas Degaičių, Eigelirdžių, Patausalės, Dirmeikių, Tryškių, Ubiškės, Dūseikių kadastrinių vietovių, vėliau – Ryškėnų, Viešvėnų, Luokės, Upynos, seniūnijų, Nevarėnų, Mitkaičių ir Nerimdaičių specialieji planai, kuriuose buvo numatytos vėjo jėgainių teritorijos. Sprendimus dėl jų priėmė Telšių r. savivaldybės taryba. T. Katkaus tikina, kad prieš išduodant prieš išduodant jėgainių parko statybos leidimą buvo reikalaujama atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą: „Vėjo jėgainių poveikio žemės ūkiui nebus, tai – stacionarūs, aplinkos neteršiantys statiniai. Žemės ūkio darbams įtakos jos neturės, technikai  kliūčių taip pat nesudarys.“

Direktoriaus teigimu, vėjo elektrinių parką plėtojanti energetikos grupė „E energija“ ir grupės bendrovė „L-Vėjas“ palaiko ryšį su vietos bendruomene, projektas su ja ne kartą buvo aptartas. „Aplink vėjo jėgaines ūkininkaujantys žmonės ir žemių savininkai yra pasirašę sutikimus tokiai veiklai, jėgainių parko statytojai jiems moka žemės nuomos mokesčius.“, – sakė T. Katkus.

Suviliojo papildomos pajamos

Telšių rajono ūkininkų sąjungos vadovė Zita Dargienė teigė, kad nei pritaria, nei prieštarauja tokiems projektams. Projektuojant vėjo jėgaines šalia Nevarėnų, jos šeimai taip pat buvo siūloma išnuomoti žemes, tačiau jie atsisakė, būgštaudami dėl neigiamo tokių statinių poveikio šalia gyvenančių senukų sveikatai. Zitos teigimu, jėgainių statybos leidimą davė kiti ūkininkai, tad jos ir yra statomos. „Ūkininkai nėra vieningi, kiekvienas žiūri savo kišenės, todėl taip ir vargstame.“

Dargienė pastebėjo, kad tarp vietos ūkininkų kilo pavydas, nes ne visų dirbamos žemės pakliuvo į vėjo jėgainių parko ribas. Tie ūkininkai, su kuriais buvo sudarytos žemės nuomos sutartys, yra patenkinti, nes jiems nubyrės papildomi eurai, kai vėjo jėgainės pradės veikti. Nuomos sutartys sudaromos net 99 metams, tačiau apie nuomos mokestį nutylima, nes sutartyse numatytos sankcijos už konfidencialios informacijos viešinimą.

Tikina, kad naudingiau, nei ūkininkauti

Vėjo jėgainių projekto užsakovo, UAB „Telšių vėjo jėgainės“, direktorius Saulius Velička, paklaustas, kodėl vėjo jėgainės dygsta taip arti Tryškių miestelio (1,2 km), paaiškino, kad Lietuvos masteliu viskas yra šalia: „Ir miestai, miesteliai, kaimai, ir miškai, upės, ir Lietuvos kariuomenės poligonai, ir kultūros paveldo objektai, ir saugomos gamtinio paveldo teritorijos, ir gamyklos, fabrikai, fermos, ir pan.“ Anot jo, neigiamas vėjo energetikos poveikis dirvožemiui ir auginamiems gyvuliams nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais.

Veličkos teigimu, pesticidai laukuose daug labiau kenkia nei atsinaujinanti energetika, tačiau kažkodėl spauda to dažniausiai nepastebinti. „Žalioji elektros energijos gamyba ne tik švarina gamtą, bet ir mažindama išmetamų CO₂kiekį tiesiogiai kovoja prieš klimato atšilimą.“

Nebūtina kalvota vieta

Anot energetikos grupės „E energija group“ generalinio direktoriaus Gedimino Ulozo, visos jėgainės šalia Tryškių turėtų pradėti veikti iki kitų metų pradžios. „Šiuo metu jau kelios jėgainės veikia bandomuoju režimu, taip po vieną jos ir bus paleidžiamos. Viso jėgainių parko galia yra 68,9 MW. Tiek elektros energijos vidutiniškai suvartoja daugiau kaip 70 tūkst. namų ūkių.“

 Paklaustas ne dėl itin kalvotos statybų vietos parinkimo, G. Uloza paaiškino, kad buvo atlikti vėjo matavimai, kurie parodė, kad šioje teritorijoje vyrauja pakankamas vėjingumas elektros gamybai.

Neturi viršyti higienos normų

UAB „Aplinkos vadyba“ direktoriaus Nerijaus Dilbos teigimu, atliekant vėjo elektrinių poveikio visuomenės sveikatai vertinimą vieni svarbiausių veiksnių – vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas ir besisukančių sparnų keliamas šviesos mirgėjimas – šešėliavimas.

„Vėjo elektrinių keliamas triukšmas yra vertinamas ir apskaičiuojamas specializuota kompiuterine programa, kurioje sukuriamas teritorijos trimatis modelis, jame pažymimi triukšmo šaltiniai ir triukšmui jautrūs objektai, pvz., gyvenamieji namai. Taip pat įvertinamas teritorijos reljefas, vyraujantys vėjai, meteorologinės sąlygos ir kiti parametrai. Triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nurodytų ribinių verčių, t. y. dienos metu (7– 19 val.) – 55 dBA, vakare (19–22 val.) – 50 dBA ir naktį (22–7 val.) – 45 dBA.“

Anot N. Dilbos, panašiu principu yra vertinamas ir vėjo elektrinių sudaromas šešėlis  „Specializuotoje kompiuterinėje programoje sukurtame trimačiame modelyje apskaičiuojama, koks bus šešėlis tam tikru metų laiku ir kiek jis truks. Lietuvoje nėra reglamentuotas šešėliavimo lygis. Remiamasi Vokietijos standartų ribiniais lygiais – maksimaliai 30 val. per metus arba 30 min. per dieną.

Poveikis paukščiams

„E energija group“ administracijos direktorė Raminta Barauskienė teigė, kad nėra nustatyta, jog vėjo jėgainės daro neigiamą poveikį žemei, dirvožemiui, auginamiems gyvuliams. „Aplink vėjo jėgaines ūkininkai visame pasaulyje ūkininkauja ir ganosi naminiai gyvuliai. Vienintelė galima įtaka – laukiniams paukščiams ir šikšnosparniams, tačiau prieš statant jėgaines buvo vykdomi privalomi paukščių ir šikšnosparnių stebėjimai, kurie ypatingų rizikų šiame regione nenustatė, o stebėjimai bus atliekami ir pradėjus veikti vėjo jėgainėms. Šis parkas nepatenka į paukščių migracijos kelius.“

Planuojama, jog Telšių parkas pradės veikti 2021 metų pabaigoje. Sudaryta ilgalaikė (10 metų) elektros energijos tiekimo sutartis su Estijos valstybės įmone „Eesti energia“ (Enefit), kuri supirks visą vėjo jėgainių parke pagamintą elektros energiją.

Dera su žemės ūkiu

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorė Urtė Daškevičiūtė pabrėžė, kad teritorijos vėjo jėgainių parkams plėtoti parenkamos atsižvelgiant į vėjuotumą, gyventojų tankį, vietos kraštovaizdį, kultūros paveldo objektus ir jų apsaugos zonas, suderinamumą su esama ūkine veikla, galimybę prisijungti prie esamo elektros tinklo. Vėjo elektrinė vidutiniškai užima 0,25–0,5 aro ploto sklypelį.

„Vėjo jėgainių parkai gali netgi būti naudingi jų teritorijose auginamoms kultūroms, – sakė LVEA direktorė. – Dirbamų laukų kraštuose ūkininkai dažnai sodina medžius – taip siekiama sulėtinti vėją, o, kaip rodo tyrimai, vėjo jėgainės gali atlikti tokią pat funkciją. Jos padeda sulėtinti vėjo greitį ir taip gali paveikti aplinkos temperatūrą, todėl naktys tampa šiltesnės, o dienos vėsesnės. Tai gali sumažinti ir naktų, kai teritorijoje fiksuojamos šalnos, ir dienų, kai itin tvanku, skaičių ir taip padėti pasėliams augti. Be to, skirtingai nei medžiai, vėjo turbinos, sukeldamos oro judėjimą, gali sumažinti rasos kiekį ant lapų naktį, o tai gali padėti sumažinti pasėlių ligas, pavyzdžiui, grybelį.“

Asta ŠUKIENĖ