Ūkininkų pajamų apmokestinimas pardavus turtą

Ūkininkams dažnai kyla klausimas, kaip apmokestinti parduodamą ūkyje naudojamą turtą. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, ūkininko, kaip individualios veiklos vykdytojo, pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto (išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tokios turto pardavimo pajamos apmokestinamos kaip kitos individualios veiklos (ne žemės ūkio veiklos) pajamos. Nekilnojamojo turto (nesvarbu, ar jis naudojamas vykdant žemės ūkio veiklą, ar ne) pardavimo pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu pagal GPM įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų apmokestinimą.

Gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms taip pat priskiriamos pajamos už parduotą ilgalaikį turtą, apie kurio naudojimo žemės ūkio veikloje pabaigą pranešta FR0457 formoje. Vis dėlto, jei ūkininkas, nenutraukęs vykdomos veiklos, iškart po FR0457 formos (kurioje pranešta apie ilgalaikio turto naudojimo žemės ūkio veikloje pabaigą) pateikimo parduoda žemės ūkio veikloje naudotą turtą, kuris nebuvo naudotas kaip asmeninis turtas, įvertinus konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, gali būti pripažįstama, kad už pardavimą gautos pajamos priskirtinos individualios veiklos turto pardavimo pajamoms.

Pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos ilgalaikį turtą, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta šio individualios veiklos turto įsigijimo išlaidų dalis, kuri nebuvo atskaityta priskiriant vykdomos veiklos leidžiamiems atskaitymams to turto apskaičiuotą nusidėvėjimą (amortizaciją).

Pardavus individualioje žemės ūkio veikloje naudotą ilgalaikį turtą, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris buvo deklaruotas FR0457 formoje, gautos turto pardavimo pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą.

Atskirai pateikiamas paaiškinimas apie žemės sandorių apmokestinimą.

Žemės pardavimo pajamos apmokestinamos GPM, jeigu žemė nuosavybėje buvo išlaikyta trumpesnį nei 10 metų laikotarpį. Gavus žemę dovanų, tam tikrais atvejais taip pat taikomas šios dovanos apmokestinimas GPM, jeigu žemę dovanojo tolesnės nei pirmos eilės giminystės ryšiais susijęs asmuo. Pirmos eilės giminystės ryšiais susiję asmenys yra sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys. Gavus dovanų žemę iš kitų asmenų, reikia mokėti paveldimo turto mokestį. Mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos tarifus:

• jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 000 Eur – 5 proc.;
• jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 150 000 Eur – 10 proc.

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 Eur.

GPM už parduotos ar kitaip perleistos žemės pajamas yra 15 proc. apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš žemės pardavimo kainos atėmus įsigijimo kainą.

Žemės įsigijimo kaina – tai pinigų suma, už kurią buvo įsigyta žemė, įskaitant su jos perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius ir rinkliavas). Apskaičiuojant žemės įsigijimo kainą būtina turėti jos įsigijimo kainą ir kitas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Žemės įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

• galiojančiais sandoriais;
• užsienio įmonių ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu žemę perleidžiant nuosavybėn, būtina turėti jos įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

• paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;
• apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie žemės vertę, kai gautos žemės vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;
• pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo-perdavimo aktą;

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz., notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už žemės įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti žemės įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš žemės pardavimo pajamų jos įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos).

Žemės vertė gali būti nustatyta:

• VĮ Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė, arba
• vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.

Svarbu – žemės įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas tokiems Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) turto savininkams;

2) asmenims, kuriems mirę turto savininkai testamentais paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamentuose nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniams bei vaikams;

3) turto savininkų, kurie mirė ir nepaliko testamentų ar okupacijos metais (1939–1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdami Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis;

4) turto savininkų vaikų (įvaikių), kurie yra mirę, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), – į mirusiesiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis;

5) 1–4 punktuose nurodytų piliečių vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniams ir vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai) pagal notaro patvirtintas teisių perleidimo sutartis;

6) nuosavybės teisės atkurtos mirusiųjų vardu ir perduotos įpėdiniams (Lietuvos Respublikos piliečiams).

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.