Ūkininkų rankos – tvarkingiems kaimo keliams

Sėkmės pavyzdys

Pastaraisiais metais paslaugų teikėjų vaidmenį kaimuose vis dažniau perima patys ūkininkai. Ši praktika, pradėta Ukmergės r. Deltuvos seniūnijoje, tapo pavyzdžiu kitoms seniūnijoms. Pasak Deltuvos seniūnijos seniūno Gintaro Radzevičiaus, ši idėja jam gimė paprastai – važiuojant seniūnijos keliais, buvo pastebėti keli ūkininkai, turintys daug technikos. „Užsukau pas ūkininką Lauryną Andriūną ir paklausiau, ar jis nenorėtų greideriuoti seniūnijos kelių. Jis neatsisakė, sutiko pabandyti. Teigiamas atsakymas mane nudžiugino. Taip ir prasidėjo bendradarbiavimas su patyrusiu mechanizatoriumi. Jis įsigijo greiderį ir mes pasirašėme sutartį. Nuo tada ir pradėjo vykti darbai“, – bendradarbiavimo pradžią mena G. Radzevičius.

Paslaugas seniūnijai teikia ir ūkininkas Gytis Sedleckas, turintis reikiamos technikos. Abu ūkininkai atlieka įvairius kelių priežiūros darbus: greideriuoja kelius, žiemą stumdo sniegą, vasarą šienauja pakeles. „Ūkininkai puikia pažįsta vietinius kelius, operatyviai atlieka darbus. Tai – didelis privalumas. Beje, vietiniams ūkininkams nereikia papildomai aiškinti, kur ir ką jie turi tvarkyti, nes jie puikiai pažįsta apylinkes. Esant poreikiui, jie dirba ir savaitgaliais“, – atliekamų darbų kokybe pasidžiaugė seniūnas. „Ūkininko patarėjui“ jis teigė, kad, bendradarbiaujant su įmonėmis, dažnai kildavo darbų organizavimo iššūkių. Pasitaikydavo atvejų, kai, esant tinkamoms oro sąlygoms, darbai nebūdavo atliekami. O ūkininkai yra lankstesni, atsakingesni.

Gera kelių priežiūra

G. Radzevičius prakalbo ir apie atliekamų paslaugų ekonominę naudą. „Ūkininkų teikiamų kelių greideriavimo paslaugų kaštai yra maždaug 25  proc. mažesni, nei įmonių siūlomi įkainiai. Jų kaina – konkurencingesnė. Kitos seniūnijos ne kartą kalbino L. Andriūną, kad jis teiktų paslaugas ir pas juos, tačiau ūkininkas nesutiko, nusprendė koncentruotis į savo seniūnijos poreikius ir užtikrinti nepriekaištingą darbų kokybę. Vis dėlto Deltuvos seniūnijos patirtis paskatino pokyčius ir kitur. Gretimoje Siesikų seniūnijoje kelius taip pat greideriuoja ūkininkas“, – pasakojo seniūnas. Pasak jo, šis bendradarbiavimas su dviem darbščiais ūkininkais leidžia užtikrinti ne tik gerą kelių priežiūrą, bet ir stiprina vietos bendruomenę.

Ukmergės r. ūkininkas L. Andriūnas paslaugas teikia septynerius metus. Jis prižiūri Deltuvos seniūnijos kelius. „Visą reikiamą techniką turėjome, tačiau papildomai dar teko įsigyti sniego peilį, kainavusį per 3 tūkst. Eur, ir greiderį. Labai tiksliai neskaičiavau, per kiek laiko atsipirko investicijos. Manau, kad per 3 metus. Sniego peilis ir greideris man pasitarnauja ir ūkyje. Sau taip pat nusivalau ir susitvarkau kelius“, – atvirai kalbėjo ŪP pašnekovas.

Kokybiškas darbas

Darbštus ūkininkas mena šiemetę žiemą ir sniego stumdymą nuo kelių, pareikalavusį daug pastangų. „Sniegą teko stumdyti ir savaitgaliais, ir naktimis. Buvo pora dienų, kai prie traktoriaus vairo buvo praleista po 18–20 val.“, – teigė L. Andriūnas. Ūkininkų pastangas, valant seniūnijos kelius, įvertino ir G. Radzevičius. Jis minėjo, kad L. Andriūnas ir G. Sedleckas dalyvavo mažos vertės konkursuose ir pasiūlė mažesnę paslaugų kainą, nei šias paslaugas teikiančios įmonės. „Ūkininkai dirbo labai gerai, nebuvo jokių problemų. Esant reikalui, darbai vyko ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir naktį, ir dieną. Ūkininkų kelių valymo kokybė kai kur buvo geresnė net už AB „Via Lietuva“. Buvo ir taip, kad žmonės nevažiavo AB „Via Lietuva“ prižiūrimais keliais, bet važiavo seniūnijos tvarkomais keliais“, – tvirtino Deltuvos seniūnijos seniūnas.

L. Andriūnas antrino seniūnui, kad ūkininkai, žinodami kelius, susidaro reikiamus maršrutus ir pirmiausia atlieka darbus ten, kur yra didžiausias poreikis. „Kitas dalykas – jei nežinotume kai kurių kelių, tektų skambinti seniūnui ir gaišti laiką, todėl vietinių ūkininkų privalumas čia akivaizdus. Beje, darbą pradėdavome anksti – ne nuo 5–6 val. ryto, o tada, kai reikia“, – kalbėjo ŪP pašnekovas. Jis patikino, kad ir kitiems mėgstantiems dirbti ūkininkams verta imtis šios veiklos.

Įžvelgia ateitį

Pasak L. Andriūno, ūkininkams, norintiems teikti šias paslaugas, jokių kliūčių nėra. „Viskas klostosi sklandžiai, tereikia tik įregistruoti individualią veiklą. Aš manau, kad ši veikla kaime turi perspektyvas, paslaugų plėtra kaimuose yra naudinga“, – sakė ūkininkas.

Kitas tos pačios seniūnijos ūkininkas G. Sedleckas seniūnijos labui taip pat darbuojasi ne vienus metus. „Seniūnas paprašė padirbėti, nes žiemą reikia valyti kelius. Tai taip ir dirbu iki šiolei. Turėjau reikiamos technikos, turėjau nusipirkęs naują sniego stumdymo peilį“, – prisiminė ŪP pašnekovas. Jis puikiai mena darbų pradžią, kai jam tekdavo žvilgterėti į seniūnijos kelių žemėlapį. Vėliau visi keliai jam tapo gerai žinomi. „Su Laurynu esame pasiskirstę daugmaž vienodas kelio atkarpas, esančias mūsų seniūnijoje. Kadangi šiais metais buvo labai daug sniego, teko pagelbėti ir gretimai seniūnijai. Kaip ir Laurynas, taip ir aš turime darbuotojus, kurie šiuos darbus atlieka. Šią žiemą buvo tokių dienų, kad darbai užtrukdavo iki vidurnakčio“, – pasakojo G. Sedleckas.

Į klausimą, kiek kilometrų kelių per dieną tekdavo nuvalyti, jaunas vyras atsakė, kad jie skaičiuoja ne kilometrus, bet darbo valandas, nes užmokestis skaičiuojamas už jas.

G. Sedleckas teigė, kad ūkininkai, teikiantys seniūnijai paslaugas, privalo turėti atsarginės technikos, kad, sugedus vienai, ją būtų galima pakeisti kita. „Jeigu žiema būtų užsitęsusi, būtų tekę sniegą nuo kelių išvežti, nes jau pradėjo formuotis vadinamieji „tuneliai“. Užpusčius juos, sniego jau nebebūtų kur dėti, todėl tektų naudoti papildomą techniką ir išvežti sniegą“, – sakė Ukmergės r. ūkininkas.

Pasakodamas apie seniūnijai teikiamas paslaugas, G. Sedleckas užsiminė, kad ši veikla nėra pelninga. „Žiemą ant kelio pilama druska, ji kaupiasi ant traktorių, todėl technika greičiau rūdija. Ar verta kitiems ūkininkams imtis šios veiklos? Kiekvienas turėtų apsispręsti asmeniškai. Teikti šias paslaugas seniūnijai reikia turėti tik galingą traktorių ir sniego stumdymo peilį. Aš pats darbams atlikti esu skyręs 300 AG naują traktorių“, – kalbėjo ūkininkas. 

Lauryno ANDRIŪNO nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja