Kaunas +8,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,5 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026





Justinas ADOMAITIS
ŪP korespondentas 

Ūkininkų suvažiavimas – kaip uždavinys

2023/06/13


Padidink tekstą

Praėjusį savaitgalį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) (Kauno r.) vyko 37-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas, surengtas jos prezidiumo sprendimu. Daugiau nei 5 tūkst. ūkininkų vienijanti organizacija regionuose turi 41 skyrių, atstovauja šalies žemdirbiams valdžios institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Renginio svarbą VDU ŽŪA liudijo valdžios atstovų dėmesys. LŪS suvažiavime dalyvavo Seimo, Europos Parlamento nariai, Žemės ūkio, Finansų ir Aplinkos ministerijų atstovai. „Vyraujanti žemės ūkio politika veda į maisto trūkumą ir brangimą, – pradėdamas suvažiavimą kalbėjo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, – stebime, kaip neracionaliai naudojamos Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšos, iš krizės neišvaduojamas pieno gamybos sektorius. Anksčiau ūkininkas buvo skatinamas gaminti, šiandien – atsisakyti veiklos. Iš kokių lėšų jis mokės mokesčius valstybei?“

Nenuspėjami praradimai

LŪS pirmininkas R. Juknevičius gausiai susirinkusiai ir racionalių valdžios sprendimų laukiančiai auditorijai pasiūlė diskusiją „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“. Pasak R. Juknevičiaus, tik ūkininkų dėka Lietuva gali vietinės gamybos produkcija pamaitinti miesto ir kaimo žmones.

Iš ES atėjusį žaliąjį kursą lydi draudimų ir ribojimų gausa. O visuomenė klaidinama, esą ūkininkai už tai gauna pinigus. Užsakomaisiais mokslo tyrimais bandoma pagrįsti žaliojo kurso neišvengiamybę. „Valstybės lėšos naudojamos rizikoms nuo žaliojo kurso amortizuoti, o šalis iš vienos krizės brenda į kitą. Stichinė sausra ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui grasina didžiuliais praradimais“, – kalbėjo LŪS pirmininkas.

„Ūkininkas visuomet turi išlikti valstybės pagrindu“, – sutaria „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė šalies ūkininkų atstovus ramino, kad naujos mokesčių naštos jiems neplanuojama, tačiau patiems reikėtų būti apdairiems tvarkant ūkio lėšas. Liko neatsakytas klausimas – kaip mažinti finansinę atskirtį tarp miesto ir kaimo dirbančiųjų.

Draudimų puota

„Rūpintis klimato kaita – nepadarant žalos žemės ūkiui“, – tokia buvo LŪS vicepirmininko ir Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovo Igno Hofmano pranešimo pagrindinė mintis. I. Hofmano teigimu, dėl klimato kaitos priimtą Paryžiaus susitarimą pasirašė 55 šalys, daugelyje jų einama prisitaikymo, o ne griežtų draudimų keliu. Pavyzdžiui, Lietuvoje numatyta skatinti ekologinį ūkininkavimą, atgrasyti ūkininkus rudenį laukus tręšti mėšlu, 20 proc. mažinti trąšų kiekį, 50 proc. – pesticidų naudojimą, iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro. „Vandens apsaugos zonoms taikomi dvigubi standartai, – kalbėjo I. Hofmanas, – kaime upelio krantai turi žaliuoti, negalima iškirsti krūmų, o mieste – nukloti betono plokštėmis. Kur ta reikalaujama bioįvairovė?“

 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas LŪS suvažiavime kantriai laukė savo pasisakymo eilės, išbuvo iki pat renginio galo.

 

Valdininkų paradoksai

LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas pateikė dvi schemas, pagal kurias atrenkami pretendentai įsikurti kaip jauni ir kaip nauji ūkininkai. ŽŪM patvirtinta balų sistema palankesnė miestiečiams ir juridiniams asmenims, kurių konkurencijos kaimo žmogus neatlaiko. Pasak pakruojiškio, nacionalinė pasėlių deklaravimo olimpiada šiemet nustebino paradoksais. Pagal ŽŪM, prie dviejų pridėjus du gauname tris.

„ES administracija greita numatyti apribojimus žemės ūkiui, bet neskuba rasti lėšų praradimams kompensuoti, – kalbėjo asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, – dabar savo laukuose auginame vabzdžių problemą, bet nežinome, kada į ją reaguos Aplinkos ministerija.“ Pasak Z. Varanavičienės, politikai dažnai priima ūkininkus žlugdančius sprendimus, o juk maisto gamyba nepalyginamai sudėtingesnė nei prieš 70 metų. „Prisiminkime, kad ūkininkas yra visuomenės stuburas“, – ragino Z. Varanavičienė.

„Ekologinių pieno ūkių situacija šalyje yra ne tik sunki, bet ir apgailėtina, – tvirtino LŪS Rokiškio sk. vadovas Mindaugas Petkevičius, – daugelį metų diskutavome su sprendimų sumanytojais iš ŽŪM, bet į mūsų patarimus ar pageidavimus nebuvo atsižvelgta. Pavyzdžiui, rengiant strateginio plano dokumentus pasinaudota beveik dešimtmečio senumo duomenimis apie šalies ekologinio pieno gamybą. Ar sužinosime, kas dėl to kaltas?“

LŪS Kelmės sk. vadovas Martynas Puidokas iškėlė visuomenėje jau kiek primirštą, bet žemdirbiams skaudų ŽŪM skatinamą pelkių atkūrimo projektą, prisidengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo idėja. Už atkurtą hektarą pelkės žadėta 2,5 tūkst. Eur išmoka. Dar prisimenamas praėjusios valdžios incijuotas ir 40 mln. Eur kainavęs meldinės nendrinukės projektas. „Ar puoselėdami pelkes ir laukinius paukštelius neatsiliksime nuo kitų ES šalių žemdirbių?“ – retoriškai klausė M. Puidokas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas Saulius Cironka ir LŪS Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas.

Vieniems – rūpesčiai, kitiems – lėšos

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 66, 2023 m. birželio 13 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba​​​​​

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...
2026/10/14

Saugo ne tik aludarystės amatą, bet ir bendrystę

Pasvalys („Darbas“). 89-erių Julikas Simonaitis Kalneliškių vienkiemyje iki šiol alų daro taip, kaip jį darė jo tėvai – senuoju būdu, neskubėdamas ir nekeisdamas medinių kubilų į modernesnius indus. Tačiau jo i...
2026/10/14

Kaip maistas pasiektų gyventojus krizės metu: pasirengimą stiprina rezervas ir duomenys

Stringa maisto tiekimo grandinės, didžiuosiuose prekybos centruose ima trūkti produktų. Tai – vienas iš pratybose „Vyčio skliautas 2026“ imituotų scenarijų, privertęs ieškoti konkrečių atsakymų: kur yra reikiamų pro...
2026/10/14

Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruota beveik 40 proc. daugiau elektromobilių nei pernai tą patį mėnesį

Lietuvoje iš viso jau įregistruoti 62 974 elektriniai lengvieji automobiliai, kai prieš metus registre jų buvo 40 276. Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruoti 2 673 lengvieji elektriniai automobiliai – 39,5 proc. d...
2026/10/14

Vyriausybė pritarė, kad bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų st...
2026/10/14

Burnos pakitimai: kodėl nereikėtų laukti, kol pradės skaudėti?

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vi...
2026/10/14

Kruizinės laivybos sezono finišas: pagerintas istorinis rekordas, kitąmet laukiama daugiau nei 100 laivų

Klaipėdos uoste ir vėl perrašyta istorija – šiais metais 58 įspūdingais ir žvilgsnius traukiančiais kruiziniais laivais iš įvairiausių pasaulio kampelių į Klaipėdos uostą atplaukė didžiausias turistų srautas, tad buvo pa...
2026/10/14

Batalijos dėl BŽŪP biudžeto – jau netrukus

Briuselyje prasideda derybos dėl žemės ūkio subsidijų nuo 2028 m. ES pirmininkaujanti Airija nori užkirsti kelią tolesniam tiesioginių išmokų mažinimui, tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas reikalauja taupyti, tame tarpe ir žemės ...