Ūkininkus dar šiemet pasieks paramos pinigai

Sprendimas priimtas

Kaip pranešė premjeras M. Sinkevičius, Vyriausybė priėmė sprendimą padvigubinti Europos Komisijos paramą ūkininkams, siekiant kompensuoti išaugusias trąšų ir degalų sąnaudas ir išlaikyti maisto produktų kainų stabilumą vartotojams – metų pabaigoje sektorių esą pasieks beveik 20 mln. eurų.

„Kartu su ūkininkais rasime sprendimus ir modelį, kad ši parama pasiektų sektorius, labiausiai pažeidžiamus dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų, ir apsaugotų eilinių vartotojų perkamąją galią. Lygiai taip pat iš Vyriausybės ūkininkai gali tikėtis konstruktyvaus bendradarbiavimo mažinant biurokratinę naštą, ILTE paskolų tvarkos patobulinimo“, – sakė premjeras M. Sinkevičius.

Be to, susitikime mėginta ieškoti sprendimų, kaip skatinti ir plėsti žemės ūkio produkcijos perdirbimą Lietuvoje, aptarta Lietuvos pozicija derybose dėl ES daugiametės finansinės programos ir kiti klausimai.

„Susitikime su Lietuvos žemės ūkio taryba pristatytas planuojamas kompensacijų dėl išaugusių energijos kainų mechanizmas“, – teigė premjero atstovas komunikacijai Gedas Salyga.

Konkretūs pinigai

„Žemės ūkis yra strateginis Lietuvos sektorius, o maisto gamyba ir apsirūpinimo maistu saugumas – vieni svarbiausių valstybės prioritetų. Šiuo sprendimu dar kartą patvirtiname, kad ši Vyriausybė yra pasirengusi prisiimti atsakomybę, kai to labiausiai reikia. Mūsų tikslas – užtikrinti tiek Lietuvos ūkininkų konkurencingumą, tiek gyventojų perkamąją galią“, – sako Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Europos Komisija liepos pabaigoje skyrė 540 mln. eurų skubios finansinės paramos ES ūkininkams, kurie dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų susiduria su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis. Lietuvai iš šio paketo skirta 9,788 mln. eurų. Pritaikius galimybę pridėti nacionalinį finansavimą, bendra skubios paramos suma Lietuvoje dabar sieks beveik 20 mln. eurų.

„ES skirti 10 mln. eurų – svarbi pagalba ūkininkams, tačiau matydami realų jų poreikį, nusprendėme šią paramą nacionalinėmis lėšomis padvigubinti. Vyriausybė papildomai skyrė dar 10 mln. eurų, todėl bendra kompensacijoms skirta suma siekia 20 mln. eurų. Tai aiškus sprendimas, kad ūkininkai gautų didesnę pagalbą dėl išaugusių kuro ir trąšų kainų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Kaip paskirstys?

Oficialiai paskelbta, jog Žemės ūkio ministerija, konsultuodamasi su žemės ūkio socialiniais–ekonominiais partneriais, parengs tikslinį paramos modelį, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų smulkius ir vidutinius ūkius, kurių stiprinimas yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų, o taip pat tuos sektorius, kuriuos labiausiai paveikė užsitęsusi gamybos sąnaudų krizė.

„Kalbame apie nulį biurokratijos, nereikės ūkininkams rašyti prašymų, (...) ūkininkai tiesiog į savo sąskaitą gaus pagalbos sumą, priklausomai nuo to, kokio dydžio yra ūkis“, – sakė K. Mažeika. – „Kalbame apie maždaug 3,5 tūkst. eurų, priklausomai, kokį taikliausią modelį sutarsime su socialiniais partneriais. Turime atliepti energetikos iššūkius ūkiuose, kalbant apie augalininkystę ir kitus ūkius. Šiek tiek akcento dedama į pieno ūkius. Turime informuoti EK, kokį modelį taikysime, koks finansinis įrankis bus naudojamas. Planuojame, kad spalio–lapkričio mėnesiais jau galėtų būti parama ir paskirstyta. Tikslas yra kuo greičiau...“

Ministro teigimu, išmokos dydis priklausys nuo gyvulių ir hektarų skaičiaus, gavėjas privalės turėti ūkininko statusą. Anot K. Mažeikos, parama bus skiriama ir pieno ūkiams, kurie dėl trečius metus tebevyraujančių nepalankių supirkimo kainų patiria finansinių nuostolių.

Minėta 20 mln. eurų parama bus skiriama ūkiams ir žemės ūkio sektoriaus dalyviams, kuriuos labiausiai paveikė trąšų, energijos (ypač degalų) kainų augimas arba abiejų šių veiksnių sukeltos ekonominės pasekmės. Ministras patikino, jog pirmosios paramos lėšos žemdirbius pasieks dar šiemet. Šiuo metu derinamas kompensavimo mechanizmas, kurį administruos Žemės ūkio ministerijai pavaldi įstaiga.

Lietuva yra viena pirmųjų ES valstybių narių, priėmusių sprendimą skirti nacionalinį finansavimą ir taip padvigubinti ūkininkams skirtą skubią paramą.

Visos ES valstybės narės galutinius sprendimus dėl ES skubios pagalbos paketo naudojimo priemonių Europos Komisijai privalo pateikti iki rugsėjo 30 d.

Komentarai

Žemės ūkio ministro patarėjas Justas Jaskonis „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog ūkininkai iš esmės patenkinti, jog pavyko sutarti dėl greitos paramos bei jos sumos: „Aišku, visada visi norėtų kuo daugiau, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, jog tas faktas, kad valstybė pridėtų iš biudžeto ūkininkams, yra itin retas atvejis – kažkas panašaus yra buvę tik premjerės Kazimiros Prunskienės laikais. O dabar europinė parama tiesiog padvigubinta iki 20 mln. Na, o toliau sutarėme, jog reikia mums dažniau susitikti panašiame formate ir neatidėliotinai spręsti tokius esminius klausimus, taip pat ir kartu su ILTE sukurti atitinkamą darbo grupę... Tai šioje srityje šia kryptimi ir dirbsime, tik noriu akcentuoti, kad pirmiausia dėmesys bus skiriamas smulkiems bei vidutiniams ūkininkams...“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas teigė, jog pabrangęs kuras ir trąšos sudaro didžiausią grūdininkų produkcijos savikainos dalį, tačiau žemdirbiai galutinės kainos pakelti negali: „Negalime nustatyti kainų, nes ji priklauso nuo pasaulio biržų. Gali būti trąšos penkis kartus brangesnės, o kviečių kaina gali būt lygi tokia pat kaip prieš 10 metų... Kaina biržos, ir šiandien tos kainos žemdirbių nedžiugina, o ūkininkai pasimetę, nežino, ką daryti.“

Anot G. Špakausko, trąšų kai kurie ūkininkai galėtų ir nenaudoti, tačiau tai reikštų prastesnį derlių ir grūdų kokybę: „Girdime manipuliacijas, kad Lietuvoje rekordinis derlius. Nežinau, aš asmeniškai rekordinio derliaus neturiu, iš savo kolegų irgi to negirdžiu.“

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog valdžia tiesiog neturėjo kitos išeities, kaip tik pridėti tuos 10 mln. eurų prie europinių išmokų, tačiau optimizmu nespinduliavo: „Vyriausybė pridėjo tik 10 mln. – jie jau neturėjo, ką daryti... Sako, metodiką dar nustatys – ar už gyvulius, ar už žemės kiekį... Žinoma, tai geriau negu nieko, bet mūsų žemės ūkio tai negelbsti. Žodžiu, ūkininkai gaus po 8, gal 9 tūkstančius, tai valdžia tiesiog „išėjo iš padėties“ tam kartui... O ką kitąmet darysime su tokiomis trąšų ir produkcijos supirkimo kainomis? Jeigu trąšos kainavo 310 eurų su PVM, tai dabar jau arti tūkstančio... Žodžiu, išeitis – tai tamsi naktis. Ūkiai traukiasi, daugelis išsiparduoda... O blogiausia, kad niekas nežino, kokios bus supirkimo kainos... Pavyzdžiui, dabar kviečius puola įvairios ligos, jų savikaina – 230 eurų, o gauna apie 190–180 eurų... Kiek ūkininkas gali dirbti į nuostolį? Kuo mes kalti, kad gimėme, gyvename ir dirbama Lietuvoje, kur mažiausios Europoje supirkimo kainos ir mažiausios išmokos? Kaip mums konkuruoti tokiomis sąlygomis? Nematau aš jokių džiugių perspektyvų – čia juk nieko niekam nereikia, visi galvoja, kad maisto atsivešime iš užsienio... O gal net specialiai taip daroma, kad šitą žemės ūkio sritį uždarytų... Vien tik pienininkai, lyginant su praėjusiais metais, nebegavome pajamų apie 50 milijonų eurų... Tai viskas, ką reikia žinoti, kur mes einame. Tuoj visi užsidarysime ir galėsime valgyti dešreles be mėsos ir užsigerti vandenėliu...“

Parengė Ričardas Čekutis