Europos rinkoje trūksta sojos – akys krypsta į Ukrainą

Pagrindiniai genetiškai nemodifikuotų sojos pupelių ES importo šaltiniai išlieka Brazilija ir Rytų Europos šalys, ypač Ukraina ir Serbija. Apie tai tarptautinės Baltic Grains & Oils konferencijos metu Rygoje paskelbė Dunojaus sojos asociacijos kokybės ir baltymų partnerystės projektų vadovė Anastasija Radiuk, praneša naujienų agentūra APK-inform.com.

Svarbiausia vartotojai

ES yra trečia didžiausia sojos miltų vartotoja pasaulyje po Kinijos ir JAV. Apskaičiuota, kad 2023–2024 prekybos metais ES šio produkto suvartota 26,7 mln. tonų. O 2024-2025 sezonu, ekspertų vertinimu, dėl ​​padidėjusios paukštienos gamybos ir stabilizuojantis kiaulininkystės sektoriui, poreikis ES išaugs iki maždaug 28,3 mln. t .

Kaip didžiausios vartotojos ES, remiantis šio sezono prognozėmis, įvardijamos Ispanija – 4,5 mln. t, Italija – 3,6 mln. t, Lenkija – 3,1 mln. t, Prancūzija – 3,4 mln. t, Vokietija – 3 mln. t. Šioms šalims tenka apie 60 proc. viso ES suvartojamo sojos kiekio.

Genetiškai nemodifikuotus sojų miltų bendras suvartojimas ES-27 2023 m. siekė 2,6–2,8 mln. tonų. Didžioji dalis (daugiau nei 80 proc.) tenka paukštininkystės ir pieno ūkiams.

Ukrainietiškos sojos eksporto geografija

„Donau Soja“ pateikiamais duomenimis, genetiškai nemodifikuotų sojos miltų vartotojų TOP-10 yra: Vokietija (850 tūkst. t), Serbija (440 tūkst. t), Italija (350 tūkst. t), Norvegija (275 tūkst. t), Šveicarija (259 tūkst. t), Prancūzija ir Danija (po 250 tūkst. t), Švedija (173 tūkst. t) ir Beniliukso šalys (150 tūkst. tonų).

Ukrainietiškos sojos eksporto potencialas 2024-2025 m. sezonui jau išnaudotas 66 proc. Eksportą iš šios krypties gali pristabdyti naujas derlius iš Pietų Amerikos. Tačiau didėjančių tarifų karų fone šio kultūros paklausa gali išlikti gana didelė, skelbia portalas latifundist.com.

Kiek daugiau nei 1 mln. tonų, arba 44 proc. (praėjusį sezoną – 31 proc.) ukrainietiškos sojos produkcijos šį sezoną iškeliavo į ES šalis, o tai sudaro 47 proc. augimą. Iš ES šalių daugiausiai sojos pirko Nyderlandai (304 tūkst. t), Vokietija (144 tūkst. t) ir Rumunija (122 tūkst. t).

Iš ES nepriklausančių šalių šį sezoną pirmauja Turkija, nors pirkimų apimtis sumažėjo 11 proc.. Šia kryptimi iš Ukrainos iškeliavo 530 tūkst. tonų. Egiptas labiausiai sumažino ukrainietiškų sojų importą – beveik perpus, nes Egipto įmonės šiuo metu daugiausia sojos perka iš JAV.

Pokyčiai įvyko Pakistano rinkoje. Po gana spartaus ukrainietiškos sojos eksporto augimo, fiksuoto nuo praėjusių metų gegužės, per du pastaruosius mėnesius eksportas sumenko. Pakistanas 2024 m. pabaigoje leido importuoti genetiškai modifikuotas sojas ir daugiausia jas importavo iš JAV. Vis dėlto Pakistanas kol kas išlieka tarp didžiausių Ukrainos sojų importuotojų, o importo apimtys siekia 275 tūkst. tonų.

Palanki aplinka

Ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu Ukrainoje perdirbami rekordiniai sojos pupelių kiekiai. Tai siejama su saulėgrąžų sektoriaus sunkumais – gamykloms stingant žaliavos, labai išaugo sojos pupelių paklausa. Pisidėjo ir rekordinis derlius: kovo pradžioje sojos atsargos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, beveik prilygo dviejų sezonų derliaus likučiui.

Farmer.pl taip pat pažymi, jog Ukrainos sojų eksporto į Europą padidėjimą lėmė išaugusi paklausa, patrauklios gamintojams kainos ir intensyviai plėtojami sojos pupelių perdirbimo pajėgumai Ukrainoje. Eksportas dinamiškiausiai augo pastaraisiais mėnesiais, kai dideli perdirbėjai perėjo prie sojų pupelių perdirbimo. Palyginti su saulėgrąžų sėklomis tai pelningiaui.

Ukrainietiškos sojos kaina tarptautinėse rinkose dėl mažesnio baltymingumo rinkose šiek tiek žemesnė nei konkurentų. Tarptautiniai pirkėjai pirmenybę teikia 44–46 proc. baltymų turintiems sojų miltams, kurių Ukraina nesiūlo. 

Tačiau dabartinės pasaulinės tendencijos palankios Ukrainos sojų rinkai, rašo portalas „cropGPT“.

Jungtinėse Valstijose kukurūzų sėjos plotai gali sumažėti 5-6 proc., todėl sojų pupelių sėjos plotai padidės. Brazilija ir Argentina planuoja išlaikyti arba padidinti savo sojų pupelių gamybą. Soja iš  Amerikos praranda konkurencingumą dėl besitęsiančios prekybos įtampos tarp JAV ir Europos Sąjungos. Dėl padidėjusios įtampos dėl tarifų tarp JAV ir ES gali padidėti ukrainietiškų sojų pupelių paklausa Europoje. Europa jau padidino pirkimus iš Ukrainos, o ateinančiais mėnesiais ši tendencija gali tik sustiprėti.

Kvotos lieka neaiškios

Europos Komisija ir Ukrainos vyriausybė šį mėnesį pradėjo visavertes derybas dėl naujos prekybos sutarties, o žemės ūkio produkcija išlieka labiausiai ginčytinu klausimu. Derybos dėl būsimo laisvosios prekybos susitarimo tęsėsi ir praėjusią savaitę po keleto dvišalių susitikimų ES ir Ukrainos asociacijos tarybos kuluaruose.

ES žemės ūkio komisaras Christophe Hansenas po susitikimo su Ukrainos žemės ūkio ministru Vitalijumi Kovaliu prasidėjusias derybas apibūdino kaip „atviras ir konstruktyvias“, praneša euronews.com.

Viešėdamas Lietuvoje Ch. Hansen‘as teigė, jog visa Bendrija yra labai priklausoma nuo baltyminių kultūrų importo. Jis sakė kalbėjęs su Ukrainos žemės ūkio ministru šiuo klausimu ir teiravosi, ar ukrainiečiai galėtų auginti daugiau ir importuoti. Jo manymu, Ukraina galėtų būti svarbia baltymų tiekėja, o tai savo ruožtu sumažintų ir konkurencinę trintį tarp ūkininkų. „Lietuvoje solidarumas su Ukrainos ūkininkais yra labai stiprus, tačiau Prancūzijoje ir kai kuriose kitose šalyse to nėra... Vis dėlto, manau, kad mums reikia skatinti baltyminių kultūrų auginimą bei gamybą vietoje, nes tai leistų būti mažiau pažeidžiamiems“, – sakė komisaras.

Šiuo metu prekyba tarp dviejų partnerių vyksta pagal vadinamąjį autonominių prekybos priemonių (ATM) režimą, kuris laikinai sustabdo visus muitus ir kvotas Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui, reaguojant į visapusišką Rusijos invaziją 2022 m. Tačiau dabartinės prekybos sistema, kuri jau buvo vieną kartą atnaujinta, nustos galioti birželį ir negali būti toliau pratęsta. Dabar vietoj jo turi būti sudarytas oficialus laisvosios prekybos susitarimas. Kol kas visos Ukrainos į ES eksportuojamos žemės ūkio produkcijos kvotos išlieka neaiškios.

„Manau, yra aišku, kad tai nebus tos pačios kvotos ir importo apimtys kaip per pastarąjį laikotarpį pagal autonomines prekybos priemones, – Europos parlamente sakė Ch. Hansenas. – Bus nuspręsta dėl naujos tarifinės kvotos, ir mes esame pasirengę tai aptarti. Tačiau ji tikrai nebus tokio pat lygio“.

Dabartinė tvarka susilaukė kritikos keliose ES valstybėse narėse, ypač Prancūzijoje ir Lenkijoje, kur ūkininkai protestavo prieš Ukrainos žemės ūkio importo padidėjimą panaikinus prekybos kliūtis.

Parengė Ričardas Čekutis