Unikalus ir gyvas kolektyvinių sodų pėdsakas

Pradžia – apkasuose

Sovietiniais laikais itin populiarūs, dabar, deja, pamažu užmarštin nueinantys kolektyviai sodai keičia veidą, įgavo naują – sodų bendrijų – pavadinimą, bet vis dar išlaiko ir savitų bruožų. Būtent juos 161 sodininkų bendrijų, įsikūrusių Kauno, Prienų, Jonavos, Kaišiadorių rajonuose, jungiantis susivienijimas labiausiai brangina. „Gavę šešis arus, žmonės sodino vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, jei likdavo vietos, ir gėlių. Dėl tuomečių apribojimų šiuose sklypuose susiformavo ir itin savita architektūra. Būtent tai ir norisi išsaugoti, tad apdovanojame ir skatiname tuos, kurie prižiūri, tvarko sklypus, brangindami unikaliąsias savybes“, ­­– glaustai apžiūros-konkurso, rengiamo nuo 2007 m., idėją komentuoja „Sodų“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas.

Jo surinkta archyvinė medžiaga rodo, kad pirmieji Lietuvoje kolektyvinės sodininkystės tradiciją pradėjo kauniečiai. 1949 m. Kauno popieriaus fabriko darbuotojams prie dabartinių K. Baršausko ir Aukštadvario gatvių buvo paskirta 3,6 ha žemės, kurioje pirmieji sodiečiai įsteigė kolektyvinį sodą „Rūta“. „Buvusioje karo belaisvių konclagerio teritorijoje kėpsoję antrojo pasaulinio karo apkasai, parako dūmais kvepianti žemė ėmė virsti žydinčiu sodu. Ilgainiui čia įsikūrė 47 sodininkų sklypeliai, – pasakoja R. Šeštakauskas, – Smagu, kad ši bendrija egzistuoja ir šiandien. Kadangi dabar ji atsidūrė beveik centrinėje miesto dalyje, natūralu, kad labiau panaši į gražiai sutvarkytą miesto gyvenamąjį kvartalėlį. Kad čia yra kolektyvinis sodas teprimena pirmieji trys maži pusiau standartiniai sodo nameliukai.“

1956 m. Kaune gimė antrasis kolektyvinis sodas „Freda“. Buvusi valdžia įvertino pirmųjų kolektyvinių sodų veiklą, rezultatus ir 1962 m. pradėjo masiškai skirti tuometinių įmonių dirbantiesiems žemės sklypus ir leidimus sodo nameliams iki 25 kv. m ploto.

Besikuriančioms bendrijoms buvo skiriamos nedirbamos žemės miestų prieigose, ten, kur buvo sunku įvažiuoti su kolūkių technika arba dirva buvo tokia prasta, kad ūkininkavimui visai netiko. Dabar galime tik įsivaizduoti, kiek prakaito teko išlieti pirmiesiems sodininkams, kol naujuose sklypuose iškirto krūmus, menkaverčius medžius, išlygino žemę, įrengė drenažą, naujam gyvenimui prikėlė nederlingą žemę. „Pakeitėme landšaftą, aplinką, sukūrėme didelį nacionalinį turtą“, – didžiulius pokyčius prisimena R. Šeštakauskas.

Ir šaltasis karas suvaidino vaidmenį...

Naudą iš darbščių lietuvių sodininkavimo tuometė valdžia įvertino teigiamai. Ne tik atsirado naujų derlingų žemės plotelių, bet žmonės galėjo patys užsiauginti tai, ko stigo miesto parduotuvėse: daržovių, vaisių, uogų.

Susivienijimo „Sodai“ pirmininkas užsimena apie dar vieną, sodų pobūdį pakeitusį faktorių: „Prasidėjus šaltajam karui, vis dažniau kalbant apie galimą žmonių evakuaciją iš miestų, buvo priimtas sprendimas kolektyviniuose soduose vietoje 15–20 kv. m būdelių, kuriose buvo įmanoma tik susidėti įrankius ir pernakvoti, leisti statyti 45 kv. m dydžio namelius. Manyta, kad kilus karui, žmonės galėtų palikti miestus ir apsistoti soduose. Bet lietuviai nebūtų lietuviai, jeigu nebūtų viršiję leistinos kvadratų ribos“, – šypsosi ir pats ilgus metus sodininkaujantis R. Šeštakauskas.

Taip pamažu natūralios gamtos prieglobstyje, bet netoli nuo miestų susiformavo unikali kolektyvinių sodų infrastruktūra: 6 arų sklypai, kuriuos pasiekti galima keliomis pagrindinėmis ir mažesnėmis gatvelėmis, apsodinti obelimis, kriaušėmis, vyšniomis, slyvomis, serbentais, braškėmis, svarainiais, salotomis, burokais, morkomis, bulvėmis, krapais ir petražolėmis. Daug kur kvepėjo bijūnų ir jazminų krūmai. Kone kiekviename sklypelyje stovėjo vieno ar dviejų aukštų medinis namukas, neretai su nedidele terasa į kiemą. Tokios sodo charakteristikos dabar itin vertinamos ir saugomos ilgamečių sodininkų.

Ateitį pasitinka su viltimi

Suprantama, bėgant metams, keičiantis santvarkai, ekonominei sistemai, vietoje nestovėjo ir sodų bendrijos. Pokyčiai vyksta ir dabar. Dažniausiai vasarojimui skirti sklypai vis dažniau tampa nuolatine gyvenamąja vieta su didesniu mūriniu namu, geresniais patogumais, trumpesnėmis lysvėmis ir didesniais vejos plotais. Išaugę miestai priartėjo prie sodininkų, automobiliu užtrunka vos valandą apsipirkti daržovių, vaisių pilnose parduotuvėje ir grįžti namo. Tad, kodėl neskirti daugiau laiko poilsiui, šeimai..?

Sodų apžiūrą-konkursą jau 15 metų rengiantys Kauno susivienijimo „Sodai“ nariai į sodų bendrijų ateitį žvelgia pozityviai. „Pastebėjome, kad kol sklypas priklauso pirmajam savininkui, tol sodas klesti. Kai savininkai pasikeičia, keičiasi ir sodas. Vis tik tikimės, kad pavyks daugiau ar mažiau išsaugoti per septynis dešimtmečius susiformavusius unikalius savitumus. Gal tai padaryti padės ir tai, kad pastebime tuos, kurie čia palieka savo širdį. Juos skatiname ir palaikome, jie yra pavyzdys visiems mums“, – teigia R. Šeštakauskas.

Praėjusių metų rudenį susivienijimo ir žurnalo „Rasos“ narių sudaryta komisija aplankė 12 sodų bendrijų ir 22 sklypus jose, išrinko penkiolika gražiausių. Gruodžio 29-ąją į jaukų baigiamąjį renginį susirinkę susivienijimo nariai, bendrijų pirmininkai, sodininkai, namo išvyko ne tuščiomis. Dovanų krepšelį su ant drobės atspausta asmeninės sodybos nuotrauka ir paskutiniu žurnalo „Rasos“ numeriu organizatoriai įteikė Austėjai Karkauskaitei (s./b. „Girios“), Danutei ir Borisui Smolkovams (s./b. „Jaučiakiai“), Mildai ir Algirdui Šimoliūnams (s./b. „Jaučiakiai“), Jolantai ir Vytautui Miškiniams (s./b. „Lazdynas“), Aurelijai ir Vilmantui Šlekiams (s./b. „Lazdynas“), Anastazijai ir Igoriui Krivorotovams (s./b. „Lelija“), Lijanai ir Kęstučiui Petruliams (s./b. „Naglis“), Violetai Grinienei (s./b. „Smiltelė“), Karolinai ir Dainiui Luzan (s./b. „Tauralaukis“), Milei ir Kazimierui Klepackams (s./b. „Vėjuona“), Eugenijai ir Eduardui Veličkoms (s./b. „Vėjuona“), Vidai ir Bronislovui Bagdonams (s./b. „Versmė“), Violetai ir Kęstučiui Šapranavičiams (s./b. „Vieversėlis“), Daliai ir Arvydui Šepučiams (s./b. „Vieversėlis“), Dalytei ir Vytui Rudzevičiams (s./b. „Vilkija“).

„Rasų“ redaktorė Rūta VAITKEVIČIŪTĖ

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininko Romualdo Šeštakausko nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.