Uodeliai iš žemės

Vadinamosios žemės muselės

Kartais augalus puola į vaisines mu­seles panašūs ar kiek didesni kenkėjai. Šie vabzdžiai yra liekno kūno sudėjimo, tamsiai pilki ar juodi, ilgomis kojomis, juoda, šiek tiek palenkta galva ir rusvais, permatomais sparnais. Dažniausiai tai būna daiginiai uodeliai – Sciaridae šeimos vabzdžiai, liaudyje vadinami žemės muse­lėmis, nes paprastai patenka su substratu, bet suaugėliai gali įskristi ir iš lauko.

Sciaridae šeimos vabzdžių lervos yra saprotrofai (minta negyvomis organinėmis medžiagomis), bet žinoma atvejų, kad jos gali minuoti augalus, taip pat pažeisti jų, ypač daigų, šaknis. Nors lervos dažniausiai minta jau pažeistomis, žūvančiomis šaknų dalimis, jos gali būti virusinių ir grybinių ligų platintojos, todėl šiltnamiuose šie vabzdžiai laikomi kenkėjais.

Daiginių uodelių vystymosi ciklas nuo kiaušinio iki suaugėlio vidutiniškai trunka apie 25–35 dienas (priklausomai nuo temperatūros). Gamtoje lervos randamos dirvoje (ypač viršutiniuose sluoksniuose), augalų nuokritose, grybų vaisiakūniuose. Jos vystosi drėgnuose, yrančios organikos, grybų micelio gausiuose substratuose.

Su substratu galima parsinešti grybinių uodelių (Mycetophilidae) lervų, kurios yra 1–2 mm ilgio. Dažniausiai jos minta orga­nine substrato dalimi, pūvančiais augalais ir senomis šaknimis, tačiau augalams žalos nedaro, išskyrus retus atvejus, kai populiacija labai išauga, o lervos pradeda maitintis ir gyvais audiniais. Lervos nepa­kelia visiško grunto perdžiūvimo, išimtos iš drėgno dirvožemio greitai žūva.

Šie uodeliai dažnai aptinkami auginant sanpaulijas. Per metus išsivysto 1–3 jų generacijos.

Ne visada verta naikinti

Norint apsisaugoti, pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad tai tikrai uodeliai, o ne vaisinės muselės. Šių smulkių muselių skiriamieji požymiai: raudonos akys, sparne du kartus įtrūkusi gysla.

Kova su grybiniais uodeliais yra sun­kus darbas, o jų daroma žala – menka. Todėl kovoti su jais reikėtų tik tuo atveju, jei uodelių skraido šimtai, o dirvožemis knibžda nuo lervų. Viena iš priemonių, padedančių ženkliai sumažinti šių vabzdžių kiekį – išdžiovinti arba iškaitinti substratą. Tokiu atveju substratas sausas turi išbūti 7–14 dienų.

Gerų rezultatų galima tikėtis į substratą įmaišius susmulkintų kokoso riešutų kevalų.

Augalus laistyti tik tada, kai reikia, pilant vandenį į padėklus. Taip pat laistant auga­lus galima į 3–4 litrus vandens įdėti pusę tabletės citramono arba laistyti česnakų nuoviru, kuris sumažina lervų gausumą. 2–3 cm storio viršutinį žemės sluoksnį galima nuimti ir užberti smėlio.

Jei šie būdai nepadeda, reikėtų naudoti chemines apsaugos priemones (pavyzdžiui, skirtas agurkiniam uodeliui).

Agurkiniai uodeliai

Agurkinis uodelis (Plastosciara socialis) yra didesnis už daiginį, 3–5 mm ilgio, tamsiai pilkas dvisparnis vabzdys. Patelės paprastai būna stambesnės, o patinėliai – mažesni.

Baltus, blizgančius, 0,15 mm ilgio, ovalo formos kiaušinius patelės deda krūvelėmis į drėgną dirvą tarp augalų. Išsiritusios lervos įsigraužia į šaknis ir stiebus, ten palikdamos landas. Jos išauga iki 5 mm ilgio, turi nedidelę juodą galvą.

Pavojinga tai, kad agurkiniai uodeliai ar jų lervos gali pažeisti agurkų daigus, auginamus ant palangių, ne tik šiltna­miuose. Pažeisti daigai nuleipsta, vysta ir žūva. Uodeliai gali veistis šiltnamiuo­se, drėgnuose užkaboriuose, ten, kur sandėliuojamos organinės atliekos, po pūvančiomis, apsamanojusiomis medi­nėmis perdangomis. Daug jų prisiveisia tada, kai šiltnamiai per gausiai drėkinami. Baigusios maitintis agurkinio uodelio lervos pasigamina plonytį voratinklinį kokoną ir dirvoje virsta lėliukėmis.

Norint apsisaugoti, reikėtų laistyti in­sekticidu nuo lervų ar purkšti chemikalais (pavyzdžiui, „NeemAzal T/S“ 0,5 proc. tirpalu ) nuo suaugėlių – ne tik augalus, bet ir šiltnamio konstrukcijas.

Pasirenkant substratą ar kompostą, būtina įsitikinti, kad jis gerai perpuvęs (mineralizavęsis). Jei auginate daigus namuose, ant palangės, ir juos apniko uodelių lervos, reikėtų įvertinti, ar verta juos gelbėti, ar vis dėlto geriau sunaikinti.

LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorija mokslininkė dr. Laisvūnė DUCHOVSKIENĖ

Romo Ferencos nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.