Upių ir ežerų dugno gyventojai: ką mums pasako makrozoobentosas?

Makrozoobentosas – tai vandens telkinių dugne (tarp akmenų, dumblo, smėlio, molio, makrofitų) gyvenančių bestuburių organizmų bendrija: vabzdžių lervos, moliuskai, žieduotosios kirmėles, vėžiagyviai ir kiti smulkūs vandens gyvūnai. Nors jie dažnai nepastebimi plika akimi, būtent šių organizmų svarba grindžiama jų skirtingu jautrumu aplinkos veiksniams.

Kai kurie iš jų gali išgyventi tik visiškai švariame, deguonies prisotintame vandenyje, kiti – atlaiko taršą, organinių medžiagų perteklių ar deguonies trūkumą. Pavyzdžiui, Plecoptera (ankstyvės) (1 pav.), dauguma Ephemeroptera (lašalai) (2 pav.) ir Trichoptera (apsiuvos) (3 pav.) laikomos švaraus vandens indikatoriais. Jų gausa rodo gerą arba labai gerą ekologinę būklę. Tuo tarpu Oligochaeta (mažašerės žieduotosios kirmėlės) (4 pav.) ir kai kurios Chironomidae (uodų trūklių) (5 pav.) lervos dažniau aptinkamos vandenyse, kuriuose yra daugiau organinės taršos ir mažesnis deguonies kiekis. Dėl šių savybių makrozoobentosas plačiai naudojamas kaip biologinis kokybės elementas upių ir ežerų ekologinei būklei vertinti. Jis leidžia ne tik nustatyti esamą vandens telkinio būklę, bet ir identifikuoti pokyčių tendencijas bei galimą antropogeninį poveikį. Be to, šie organizmai yra glaudžiai susiję su visos vandens ekosistemos funkcionavimu – jie dalyvauja organinės medžiagos skaidyme, maisto grandinėse ir energijos apytakoje.

Lietuvoje upių, ežerų ir tvenkinių makrozoobentoso tyrimus atlieka Aplinkos tyrimų departamento Biologinių tyrimų skyriaus specialistai remdamiesi Valstybine aplinkos monitoringo programa. Pagal jos tikslus sudaromi metiniai upių ir ežerų monitoringo planai, siekiant gauti tikslius duomenis apie makrozoobentoso bendrijų būklę ir pokyčius paviršinio vandens telkiniuose. Taip užtikrinamas nuoseklus ir ilgalaikis vandens telkinių stebėjimas visoje šalyje.

Makrozoobentoso ėminių paėmimas vykdomas sezoniškai. Šiuo metu jau pradedami makrozoobentoso ėminių paėmimo darbai ežeruose ir tvenkiniuose, kurie vykdomi pavasario laikotarpiu (balandžio–gegužės mėn.). Šiuo etapu siekiama įvertinti ežerų ir tvenkinių ekologinę būklę po žiemos periodo. Rudens laikotarpiu (rugsėjo–spalio mėn.) makrozoobentoso ėminiai imami upėse, kai vandens lygio ir hidrologinių sąlygų svyravimai yra mažesni.

Makrozoobentoso tyrimai yra viena svarbiausių vandens ekosistemų stebėsenos dalių. Jie leidžia pažvelgti į vandens telkinį ne tik kaip į fizinę terpę, bet kaip į gyvą sistemą, kurios būklę geriausiai parodo joje gyvenantys organizmai.

Aplinkos apsaugos agentūros informacija