Urėdijų reforma – kaip stichinė nelaimė ar karo padėtis?

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Miškų įstatymo pataisas 2017 m. liepą Seimas patvirtino pažeisdamas pagrindinį šalies įstatymą, bręsta dar didesnė konstitucinė problema negu užsienyje gyvenančių tautiečių, gavusių kitos šalies pasą, lietuviškos pilietybės išsaugojimas. Kaip reikėtų spręsti šį kazusą? Kas atlygins per urėdijų reformą, kuriai pritarė ir Prezidentūra, atleistų urėdų, bandančių sugrįžti į buvusias pareigas, ieškinius teismams?

Skaudus niuksas

„Kartais visuomenė klaidinama, esą KT sukritikavo urėdijų reformą. Tai netiesa. Dėl Miškų įstatymo pataisų teksto viskas tvarkoje. Pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Iš tiesų balandžio viduryje KT tik paaiškino, kad Seimas negalėjo galvotrūkčiais keisti įstatymo. Ypač skubiai teisės aktai gali būti tvirtinami tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais. Konstitucinio Teismo sprendimas – tai skaudus niuksas Seimo Pirmininkui, savaip išaiškinusiam Seimo statutą, nesilaikiusiam konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų.

Valdantieji dabar turi išnarplioti šį nesusipratimą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas. Į KT 2018 m. sausį kreipėsi beveik trys dešimtys parlamentarų, pasipiktinusių, kad valdantieji „valstiečiai“ kaip buldozeriu sustūmė Miškų įstatymo pataisas, net nelaukę, kol Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertins urėdijų reformos galimas korupcines grėsmes.

Senoji politika neišsisklaidė

Tačiau S. Gentvilą urėdijų reforma įtikino. „Iššūkis buvo labai stiprus – 42 urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą sukoncentruoti į vieną Valstybinių miškų urėdiją (VMU), turinčią 26 regioninius padalinius. Pavyko tai padaryti be didelio neretai įvairių pertvarkų pereinamiesiems laikotarpiams būdingo jovalo. Valstybinių miškų urėdijos padaliniai į valstybės biudžetą suneša beveik tiek pat dividendų ir pelno įmokų, kiek ir energetikos įmonės. Džiugina geranoriškas VMU bendradarbiavimas su pramonininkais, rangovais, miškininkų profesinėmis sąjungomis. Liūdina, kad Aplinkos ministerija iki šiol nežino, ko ji nori iš VMU regioninių skyrių. Vieną kartą miškų kirtimo normas mažina, netrukus padidina. Trukdo miškininkams planuoti darbus. Užsimota plėsti saugomas teritorijas. Atrodo, buvusio ministro visuomeninio patarėjo, užkietėjusio mitinguotojo, idėjos iš ministerijos dar ne visiškai išsisklaidė“, – tvirtino parlamentaras S. Gentvilas.

Sunaikinimo schema

Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ valdybos nario, visuomeninės organizacijos „Lietuvos žaliųjų judėjimas“ pirmininko Rimanto Braziulio manymu, urėdijos tiesiog buvo sunaikintos.

„Nesąžiningų verslo grupuočių užsakymu. Nes girininkai, eiguliai trukdė vogti medieną iš valstybinių miškų. Apgavysčių schema buvo labai paprasta – verteivos išsiveža medieną, o kai ateina laikas mokėti, paprasčiausiai suvaidina bankrotą. Taip iš valstybės buvo pavogta ir negrąžinta 26 mln. Lt (7,53 mln. eurų). Tie, kurie prastūmė šią „reformą“, – jokie žalieji, bet tikrų tikriausi dvarponiai. Nenusiplaus baisios gėdos visą likusį gyvenimą!“ – pranašavo R. Braziulis.

Miškų bičiuliai nelauks

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, labiausiai priešinęsis urėdijų reformai, jau ruošia atleistų miškininkų kolektyvinius ieškinius teismams, kad buvę urėdai, girininkai, eiguliai būtų grąžinti į darbą. Iš viso buvo atleista daugiau nei 300 miškotvarkos darbuotojų, nesutikusių pereiti į naująją Valstybinių miškų urėdiją. Miškų gynėjai džiaugiasi, kad šios chaotiškos reformos vykdytojai, aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir jo pavaduotojas Martynas Norbutas, neteko pareigų, bet nelauks, kol Seimas iš naujo balsuos dėl Miškų įstatymo pataisų, nors KT suteikė parlamentarams laiko apsispręsti iki gruodžio 2-osios. Dėl itin prastos parlamentinės kontrolės, anot aplinkosaugininkų, medienos pramonininkai jau įsisuko ir į saugomas teritorijas, Lietuvos miškai dosniai siūlomi ir parduodami užsieniečiams.

Išdraskė sistemą

„Valstybė iš biudžeto skiria lėšų partijoms, gavusioms ne mažiau nei 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Iš partijų, kurios labiausiai pakenkė Lietuvos miškams, reikia paimti dalį tų valstybės dotacijų ir atlyginti jomis neteisėtai atleistų miškininkų bylinėjimosi išlaidas“, – siūlė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis.

Zarasų r. savivaldybės tarybos narys Rimantas Jurevičius Zarasų miškų urėdo pareigų neteko pernai sausį. „Ne dėl savo darbo vietos labiausiai apmaudu. Dabartinė šalies valdžia išdraskė gerai veikusią sistemą. Baisiausia, kad taip pat apjuodino miškininkus, suteršė jų gerą vardą. Prieš atleisdami, reformos sumanytojai mus dar ir apvagino, nors nė vienam nedrįso iškelti bylų. Bet pasityčiojo. Siūlė kitus darbus už 50–60 kilometrų, žinodami, kad nei mes, nei mūsų šeimos nesutiks keltis. Kiek užsakomųjų straipsnių parašyta apie tariamą miškininkų „korupciją“, – kalbėdamasis su ŪP piktinosi R. Jurevičius.

Gaila komandos

Zarasų rajono politiko nuomone, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis po tokio KT nutarimo turėjo atsistatydinti.

„Vakarų demokratinių šalių politikai tikrai taip būtų pasielgę. Juokai – urėdijų reformą prilygino stichinei nelaimei ar karinei padėčiai. Ypač skubiai teisės aktus galima patvirtinti tik praūžus uraganui ar priešui užpuolus šalį. Gaila savo komandos. Kartu visas krizes išgyvenome, nesužlugome. Dabar kertami jaunesni, brandos nesulaukę miškai netgi draudžiamu paukščių perėjimo laikotarpiu, pasmerkiamos europinės svarbos biologinės buveinės. Toliau naikinamos ir girininkijos. 6 proc. padidintos kirtimų normos, nors jokios krizės nėra. O „valstiečiai“ juk žadėjo jau šiemet 30 proc. sumažinti plynųjų kirtimų“, – stebėjosi R. Jurevičius.

Žada nenusileisti

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ žada mitinguoti Kazlų Rūdoje, kur veikia pagrindinis švediško kapitalo baldų koncerno IKEA, įsigijusio daugiau nei 20 tūkst. ha Lietuvos miškų, fabrikas. Į Kazlų Rūdą taip pat numatoma perkelti Valstybinių miškų urėdijos centrinę būstinę. Be to, Sąjūdis stengsis sugrąžinti Lietuvos jaunimui „prasidėjus miškų naikinimui išgaravusį“ norą studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete.

Stumiamės į priekį

Kęstutis MAŽEIKA

^{Aplinkos ministras}

Iš naujo patvirtinti urėdijų reformą balsų Seime turėtų užtekti. Juk dėl Miškų įstatymo pataisų turinio ginčų nekyla. Reformos sėkmė akivaizdi. Man sunku įsivaizduoti, kad jai iš naujo nepritartų anksčiau balsavusieji „už“. Negi parlamentarų nuomonę galėtų taip radikaliai pakeisti naujos politinės aplinkybės, asmeninės ambicijos ar partijos bičiulių patarimai?

Seimo teisininkai vertino susiklosčiusią padėtį. Per du mėnesius parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas nuspręs, kaip įgyvendinti KT nutarimą. Ir apskritai siūlys taip pataisyti Seimo statutą, kad nepasikartotų tokie liapsusai. Seimas ypač skubiai patvirtino daug teisės aktų, bet tik šis atvejis susilaukė tokio atgarsio.

Urėdijų reforma neatsirado iš tuštumos. Rėmėmės kitų šalių patirtimi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), į kurią vėlavome įstoti, rekomendavo pertvarkyti valstybės įmones. EBPO ekspertų nuomone, 42 urėdijų buvo per daug, kad būtų galima jas valdyti efektyviai.

Jeigu viskas būtų iškirsta arba jokio medžio nedrįstume pajudinti, tai būtų nuostolinga ir Valstybinių miškų urėdijai, ir pramonei, ir miškams. O dabar stumiamės į priekį.

Nauja 2018 m. pradžioje įregistruotos VMU centrinė būstinė kursis Kazlų Rūdoje, į ją tikimasi persikelti vasarą. Urėdijos administracija įsitaisys buvusios Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos pastate. Dėl įvairių priežasčių (nepatogios geografinės padėties, didelių įsikūrimo išlaidų) buvo atsisakyta sumanymo būstinę kurti Panevėžio r. Katinų gyvenvietėje ar Vievyje. Kadangi mūsų Vyriausybė įsipareigojo stiprinti regionus, Vilnius automatiškai atkrito. Centrinėje būstinėje dirbs apie 100 žmonių. Persikelti jie rengėsi nuo pat urėdijų reformos pradžios, todėl nebijo persikraustyti.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas