U. von der Leyen žemės ir maisto ūkio viziją pristatys per 100 dienų: ko galime tikėtis?

Žemės ūkio ir maisto politikos viziją, kurioje bus nagrinėjama, „kaip užtikrinti ilgalaikį ūkininkavimo sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą mūsų planetos ribose“, politikė įsipareigojo pateikti per artimiausias 100 dienų. Vizija, beje, bus grindžiama šių metų sausį pradėta įgyvendinti iniciatyva, įtraukiančia visos maisto grandinės atstovus (neišskiriant ir NVO), – vadinamuoju strateginiu dialogu dėl žemės ūkio ateities.

„Euractiv“ iš U. von der Leyen pasisakymo akcentavo tai, kad ji žada „sąžiningas pajamas ūkininkams“. Panašią pagrindinę frazę – „išdrįsti leisti daugiau žemės ūkio“ – pasirinko ir vokiečių didžiausias žemės ūkio portalas „Agrarheute“. Viltingai į perspektyvą linkę žvelgti nyderlandų „NieuweOogst“... Vis dėlto kol kas visų apžvalgininkų vertinimai itin santūrūs: kyla daug klausimų, susikaupę apsčiai problemų.

Vokietijos politikė savo kalboje paminėjo „gamtą“ tik vieną kartą – kontekste to, kad ūkininkai turėtų gauti kompensacijas už tvarią veiklą. „Visiems, kurie tvariai valdo gamtą ir biologinę įvairovę bei padeda subalansuoti anglies dioksido biudžetą, turi būti tinkamai atlyginta“, – sakė U. von der Leyen.

Tačiau ji neatskleidė, ar pinigai tam daugiausia bus skiriami iš ES biudžeto, ar ūkininkai turėtų dalyvauti prekyboje klimato sertifikatais.

Perrinktoji Komisijos pirmininkė taip pat paragino stiprinti ūkininkus vertės grandinėje, kad jie galėtų gauti sąžiningas kainas už savo darbą. „Niekas neturėtų būti verčiamas parduoti gerą maistą žemiau gamybos sąnaudų“, – tikslą įvardijo politikė.

Komisijos pirmininkė taip pat kalbėjo apie ūkininkų konkurencingumą ir ekonomiką, biurokratijos sumažinimą.

Tačiau kartu U. von der Leyen pabrėžė nenorinti žlugdyti Europos žaliojo kurso tikslų. Ji paragino parengti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą, kad būtų remiamos valstybių narių atsargumo ir planavimo pastangos; užsiminė, kad naujosios sudėties Komisija pateiks „žemės ūkio planą, kaip patenkinti poreikį prisitaikyti prie klimato kaitos“.

Siekiant, kad iki 2050 m. ES poveikis klimatui taptų neutralus, pirmininkė nori klimato teisės akte įtvirtinti dar vieną tarpinį tikslą – iki 2040 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 90 proc., palyginti su 1990 m.

Žemės ūkio organizacijos laukia konkrečių darbų – lūkesčiai labai aiškūs

Naujiesiems politikos formuotojams aiškių lūkesčių turi Europos žemės ūkio organizacijų atstovai. COPA pirmininkė Christiane Lambert ir COGECA prezidentas Lennart Nilsson paskelbė bendrą pranešimą, pasak kurio, pozityviai nuteikia jau tai, kad skirtingai nuo praėjusios kadencijos pradžios 2019 m. dabar politinės frakcijos rodo susidomėjimą pirmininkavimu Žemės ūkio komitetui ir už žemės ūkį atsakingo komisaro vaidmeniu.

Tačiau dabar tikimasi „įtikinamų ir naujoviškų politinių atsakymų“ į problemas, dėl kurių buvo kilę ūkininkų protestai. „Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pavyko pateikti trumpalaikius atsakymus, siūlant supaprastinti naująją BŽŪP ir pradedant strateginį dialogą dėl ES žemės ūkio ateities. Tai sveikintina. Tačiau ateinančiais metais tikimės tolesnių žodžių ir darbų žemės ūkiui!“ – teigia C. Lambert ir L. Nillson.

Pasak jų, Europos ūkininkai ir kooperatyvai tikisi rinkiminės kampanijos metu duotų tam tikrų įsipareigojimų, ypač dėl ES žemės ūkio biudžeto paskirstymo ir dydžio. „Negalime tikėtis, kad ūkininkai padarys daugiau, esant neaiškumui dėl mūsų bendruomenės tikslų finansavimo“, – teigia COPA ir COGECA, taip pat akcentuojant, kad „reikia daugiau politikos nuoseklumo, ypač tarp mūsų aplinkosaugos ambicijų vidaus rinkoje ir mūsų prekybos politikos“.

Ar Lietuvos išrinktiems europarlamentarams svarbi žemės ūkio kryptis?

Užsienio šaltiniai cituoja savo politikus, ko jie tikisi iš naujosios EK vadovės žemės ūkio politikoje, kodėl už ją nebalsavo.

Beveik visi naujieji Lietuvos atstovai Europos Parlamente palaikė U. von der Leyen kandidatūrą, pirmiausia dėl jos principingos pozicijos Ukrainos atžvilgiu.

Bene vienintelis Aurelijus Veryga pareiškė, kad to yra maža, ir labai išsamiai išdėstė argumentus savo ganėtinai ilgame įraše socialiniame tinkle Facebook. Tarp to, kas išdėstyta, yra įžvalgų apie žemės ūkį. Kelios citatos...

„Nepalaikiau jos kandidatūros šiandien, bet tikrai iki paskutinės minutės bandžiau pasverti visus už ir prieš šią kandidatūrą. Vieningos nuomonės neturėjo ir mūsų politinė grupė (ECR). Galbūt todėl, kad gana aiškiai prieš kandidatę pasisakę kolegos iš Lenkijos jau turi skaudžios patirties iš praėjusios kadencijos, kuomet pasijuto apgauti ir išduoti, kuomet iš esmės jų balsų pagalbą praėjusioje kadencijoje išrinka komisijos pirmininkė ne tik nepateisino jų lūkesčių ir duotų pažadų, bet ir labai aktyviai kišosi į jų šalies vidaus politiką veikdama prieš ją palaikiusius. (...)

Parlamente jau dabar aiškiai kalbama apie jos susitarimus su žaliaisiais ir pažadėtas pozicijas. Tai yra ženklas, kad nebuvo padarytos išvados dėl Europos konkurencingumui, žemės ūkiui ir saugumui padariusios neapgalvotos žaliosios politikos. Buvo kalbama apie vienybę, bet tuo pat metu buvo sakoma, kad ji neleis populistams sugriauti mūsų dabartinio gyvenimo būdo. Nežinau, kas čia buvo turima galvoje ir jei tai apie pražūtingą ir neefektyvią imigracijos politiką, keliančią grėsmę mūsų visų saugumui, tai dar vienas neadekvataus situacijos vertinimo pavyzdys. (...)

Buvo kalbama apie žemės ūkio konkurencingumo didinimą, bet nė vieno žodžio apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Buvo kalbama tai, kad teisės viršenybė būtų susieta su ES parama šalims, aiškiai turint galvoje valstybes, kurios ne visuomet pataikauja kairuoliškoms idėjoms. Kandidatė kalbėjo ir apie sutarties keitimą, aiškiai turint galvoje kryptį link didesnės federalizacijos ir centralizacijos. Man tikrai ne pakeliui su tokia politika.“

ŪP portalo informacija

ES nuotr. (aut. Daina Le Lardic)