Už ką dar gali tekti žemdirbiams susimokėti?

Aptiko įdomių dalykų

AM kartu su pavaldžiomis institucijomis parengė ir Europos Komisijai pateikė Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos projektą, kuriame įvertintos 1990–2022 m. tendencijos. Pranešta, kad 2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko 19,3 mln. t ŠESD, t. y. apie 4,7 proc. mažiau nei 2021 m. Tvirtinama, kad daugiausia ŠESD susidarė transporto ir energetikos sektoriuose – atitinkamai 31,2 ir 29,8 proc. Trečiojoje vietoje yra žemės ūkis – 22,9 proc., mažiau ŠESD išmetė pramonės (11,8 proc.) ir atliekų (4,3 proc.) sektoriai.

Įdomu tai, kad, palyginti su 2021 m., ŠESD kiekis mažėjo visuose šalies ūkio sektoriuose – energetikos (–6,6 proc.), transporto (–1,8 proc.), pramonės (–17,1 proc.), atliekų (–4,4 proc.), išskyrus žemės ūkio, kur buvo nustatytas 1,8 proc. išmetimų padidėjimas.

Tokia informacija ūkininkams nepraslydo pro ausis. Ne vienas jų pasigilino į Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitą ir ten aptiko įdomių dalykų, kurie sukėlė nemažai klausimų ar net tam tikrų mįslių. Taip pat ir apmąstymų – kokia veikla jiems būtų naudingesnė – gamybinė ar vien tik aplinkosauginė, kai nieko negamini, nelemtųjų emisijų nedidini, bet paramą eurais gauni.

Statistinė painiava

Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas „Ūkininko patarėjui“ sakė pasigilinęs į tą ataskaitos dalį, kurioje nurodytas azotinių trąšų sunaudojimas. Šių trąšų naudojimas siejamas su azoto suboksido (N₂O) emisijomis – vienomis pagrindinių ŠESD iš žemės ūkio. Ūkininkas išanalizavo oficialiąją statistiką, kuri rodo, kad 2021 m. Lietuvoje sunaudota 187 500 t mineralinių azoto trąšų, o 2022 m. – 130 700 t – apie 30 proc. mažiau nei 2021-aisiais.

„Pasižiūrėjau tik į vienos srities duomenis ir paaiškėjo, kad azotinių trąšų naudojimas trečdaliu sumažėjo, o emisijos – išaugo. Čia kažkas nesąžininga“, – teigė ŪP pašnekovas. Kartu priminė, kad 2022 m. trąšų sunaudojimas sumažėjo dėl beprotiškai išaugusios jų kainos. Anot jo, žemdirbiai mažiausiai 30 proc. jų mažiau bėrė, tai parodo ir statistika, todėl čia nėra nieko keisto.

Tačiau ataskaitos rengėjai naudojosi ne oficialios Valstybės duomenų agentūros (VDA) statistika, bet Tarptautinės trąšų asociacijos (IFA) duomenimis. „Šiai asociacijai duomenis teikia viena mūsų pramonės įmonė, pagal kurią 2022 m. Lietuvoje ūkininkai sunaudojo 1,5 proc. daugiau azoto trąšų, palyginti su 2021-aisiais. Skirtumas tarp duomenų bazių – didžiulis. Kaip viena pramonės įmonė gali žinoti ir būti atsakinga už visų šalyje sunaudotų mineralinių azotinių trąšų kiekių apskaitą? Sunaudoti ir pagaminti – du skirtingi dalykai. Kita nesąmonė – apie trąšų sunaudojimą žemės ūkyje informuoja įmonė iš kito emisijų sektoriaus – pramonės. Vadinasi, konkurentas teikia duomenis apie konkurentą. Kyla įvairių minčių ir spėlionių, ar ataskaitos rengėjai nesirenka patogių skaičių, kurie pritempia ŠESD emisijas prie didesnių verčių? Juk tokiu būdu galimai diskredituojamas žemės ūkis“, – svarstė A. Vanagas.

ŠEDS apskaitos ataskaitoje paaiškinta, kodėl pasiremta ne oficialiais statistikos, bet IFA skaičiais: „Kadangi Statistikos departamento (VDA – redakcijos pastaba) veiklos duomenys labai skiriasi, buvo nuspręsta naudoti iš IFA duomenų bazės, kad būtų išvengta nuvertinimo. Preliminarūs 2022 metų trąšų sunaudojimo duomenys, gauti iš įmonės, kuri pateikia trąšų suvartojimo duomenis IFA duomenų bazei. Kad būtų užtikrintas visumos duomenų nuoseklumas ataskaitiniu laikotarpiu, po to, kai IFA bus gauti duomenys apie neorganinių N trąšų suvartojimą, bus perskaičiuotas išmetamųjų teršalų kiekis 2022 m.“

„Sprendžiant iš to, nepasitikima valstybės įstaiga, kuri renka bei teikia statistinius duomenis, bet pasitikima įmone, kuri yra konkurentė iš kitos šakos“, – nuostabos neslėpė ŪP pašnekovas. Jo teigimu, budrūs turėtų būti ir gyvulininkystės srities atstovai, ar skaičiuojant ir šio sektoriaus ŠESD emisijas nebuvo perlenkta lazda.

Statistikai – gerai, ekonomikai – blogai

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktoriui Eimantui Bičiui taip pat kilo klausimas, kaip galėjo padidėti ŠESD emisijos iš gyvulininkystės, jeigu ir karvių, ir apskritai galvijų skaičius mažėja. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2021 m. pradžioje karvių laikyta 234 345, o 2022 m. – 226 049. Galvijų 2021 m. buvo 635 236, o 2022 m. – 632 270. Taigi galvijų sumažėjo, o emisijos – padidėjo? Mažesnis kiekis galvijų išskyrė daugiau kenksmingųjų metano dujų?

„Iš tikrųjų realiai galvijų sumažėjo, tad kaip galėjo padidėti emisijos? Pieno gamybos apimtys išliko panašios dėl išaugusio produktyvumo, bet skaičiuojamos ne litro pieno, o karvės emisijos. Tie skaičiavimai jau juokingi, popieriuje galima prigalvoti visokių įdomybių, bet reikia pagaliau realiai žiūrėti į gyvenimą. Žemės ūkiui ir ekonomikai blogai, o ŠESD skaičiuotojams ir žaliajai statistikai – gerai“, – apie situacijos paradoksalumą kalbėjo pieno gamintojų atstovas.

Išaugino padidėjęs produktyvumas

Vienas iš ŠESD apskaitos ataskaitos autorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto (LSMU GI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Remigijus Juška ŪP aiškino, kodėl 2022 m., palyginti su 2021 m., ŠESD emisijos iš gyvulininkystės padidėjo. „Taip, pieno sektoriuje galvijų mažėja, tačiau padidėjo jų produktyvumas, išaugo primilžiai, savaime padidėjo ir emisijos. Kadangi kyla produktyvumas, galvijai turi gauti daugiau energijos iš pašarų, o visų atrajotojų metanas iš virškinimo proceso sudaro 80 proc. metano emisijų. Dar apie 12 proc. metano išsiskiria iš mėšlo“, – dėstė mokslininkas. Jis pridūrė, kad, be išaugusio karvių produktyvumo, mėsinių galvijų sektoriuje padidėjo žindenių skaičius ir šiek tiek prieauglio.

Išgirdęs pieno gamintojų argumentus, kad produktyvūs ūkiai kaip tik mažina emisijas, dr. R. Juška aiškino, kad kuo produktyvesnis gyvulys, tuo mažesnė emisija produkcijos vienetui – mėsos kilogramui ar pieno litrui, bet iš gyvulio emisija – didesnė. Ar tai reiškia, kad skatinant pieno ūkių produktyvumą, bus bėdų dėl augančių emisijų? „Esant tam pačiam gyvulių skaičiui ir didėjant produktyvumui, emisijos didės. Išmetimai mažėtų tokiu atveju, jeigu, esant tam pačiam produktyvumui, gyvulių skaičius mažėtų“, – sudėtingą gyvulininkystės perspektyvą atskleidė LSMU GI atstovas.

Gali tekti mokėti šimtus milijonų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.