Už stumbrų suniokotą derlių – kompensacijos Panevėžio rajono ūkininkams

Keturkojų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama ir priklausomai nuo to, kokie žvėrys suniokojo derlių, nuostolius ūkininkams apmoka Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų urėdija (VMU) arba medžiotojai.

Mokėtojas ne vienas

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Šimkutė laikraščiui „Tėvynė“ paaiškino, kas moka ir kaip sumoka ūkininkams už žvėrių suniokotus pasėlius.

„Jeigu bėdų pasėliams pridaro stumbrai, apmoka Aplinkos ministerija, jeigu žalos pridaro žvėrys iš medžiotojams priklausančių arba prižiūrimų plotų, moka medžiotojai. Be to, dar ir VMU yra vieni iš mokėtojų ūkininkams, nes jiems priklauso profesionalių medžiotojų plotai. Tokie plotai Panevėžio rajone yra du ir juos prižiūri VMU Panevėžio regioninis padalinys“, – pasakojo J. Šimkutė ir pristatė, kaip privalo elgtis ūkininkas, norėdamas gauti atlygį už nuniokotus pasėlius.

Vertina komisija

„Ūkininkai negali iškart kaltinti stumbrų. Juolab kad žalos pridaro ir kiti žvėrys. Parašomi prašymai seniūnijai, kad reikia apžiūrėti nuniokotus pasėlius. Seniūnijos specialistai surenka reikiamus dokumentus, kam tie pasėliai priklauso. Tuomet prašymas patenka Savivaldybei. Patikrinama, kas prižiūri miškų plotus, ar VMU, ar medžiotojų būrelis. Sudaroma komisija, kuri važiuoja į atitinkamą lauką patikrinti, kokia padaryta žala. Nukentėję pasėlių plotai išmatuojami įvairiomis priemonėmis ir vertinama padaryta žala“, – sakė J. Šimkutė ir teigė, kad pasėlių būklė įvertinama visapusiškai.

„Nuo bendro pasėlių ploto nustatomas pažeisto ploto procentas ir apskaičiuojami padaryti nuostoliai. Kai nuimamas derlius, ūkininkas atsiunčia pažymas, kokie prikulto derliaus kiekiai ir kokios supirkimo kainos, gautos iš Žemės ūkio duomenų centro. Apskaičiuojamas prarastas derlius ir gaunama piniginė išraiška, kokią išmoką ūkininkui teks išmokėti. Tuos paskaičiavimus išsiunčiame tiems, kurie už plotus atsakingi. Jeigu tai stumbrai, paskaičiavimai siunčiami Aplinkos ministerijai, jeigu kiti žvėrys – VMU arba medžiotojų būreliams“, – aiškino J. Šimkutė ir sakė, kad už 2023 metus ūkininkams buvo sumokėta apie 70 tūkst. eurų.

„Tačiau 2022 metais arba 2021-aisiais išmokos buvo kur kas didesnės, o 2023 metais jos krito. Tai nėra paslaptis – perpus krito ir žalos už nuniokotus pasėlius kainos. Prašymų iš Panevėžio rajono ūkininkų kasmet gauname daugmaž vienodai – iki 25 prašymų. Dažniausiai nukenčia pupos, rapsai, o rudeniop – kukurūzai. Beje, stumbrai daugiausia žalos pridaro ūkininkų laukams netoli Krekenavos. Jau sulaukėme prašymų šiais metais. Tik jų dar nėra daug, bet bus daugiau. Antplūdis bus rudenį, kai ūkininkai pradės nuiminėti kukurūzus ir kitas kultūras“, – teigė J. Šimkutė.

Stumbrai migruoja

Buvęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausiasis specialistas Rytas Papšys aiškino, kad Panevėžio rajone laisvėje stumbrų yra ne tiek jau daug.

„Stumbrų bandos traukia link Kėdainių rajono. Vasario–kovo mėnesiais ir balandyje stumbrai sugrįžta kelioms savaitėms į Panevėžio rajoną. Nėra taip, kaip anksčiau – stovi stumbrų banda netoli Ėriškių ir ja galima grožėtis. Stumbrai išplito Kėdainių rajone, o dalis jų patraukė link Kauno rajono. Šiame rajone laisvėje ganosi apie 50 stumbrų. Stumbrų populiacija didėja ir laisvėje jų yra netoli 300. Tačiau Panevėžio rajoną stumbrai pamažu apleidžia“, – skaičiavo stumbrus R. Papšys ir teigė, kad stumbrai nuo Krekenavos ir Ramygalos traukia link pietų ir netgi pasiekia Neries upę.

Ne visuomet kalti stumbrai

Išgirdęs klausimą, ar ūkininkams daugiausia žalos pridaro stumbrai, buvęs stumbrininkas atsakė:

„Manau, kad stumbrai kaltinami perdėtai, nes stumbrų žalą atlygina Aplinkos ministerija. Kadangi Lietuvoje visų žvėrių populiacija didėja, o jų padarytą žalą ūkininkams privalo atlyginti už medžioklės plotus atsakingos organizacijos – medžioklės klubai, būreliai. Tačiau jie nelabai noriai imasi žalą atlyginti ir nuostolius priskiria stumbrams – prirašo jiems“, – įtikinamai kalbėjo R. Papšys.

Ūkininkai gudrauja

VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas pritarė, kad laukiniai gyvūnai visuomet pridaro nuostolių ūkininkams.

„Ūkininkai, kurie augina grūdines ir kitokias augalininkystės kultūras, kad gautų didesnį derlių, elgiasi rimtai ir laukus, kurie yra netoli miškų, aptveria tvora. Tačiau kiti ūkininkai, kurie dirba ne dėl derliaus, o kad gautų išmokas, elgiasi atvirkščiai. Jų laukai arti miško, jokių tvorų netveria ir augina skanias kultūras. Tokie ūkininkai gudrauja – gauna didesnes kompensacijas“, – išsakė savo nuomonę G. Bronušas ir teigė, kad ūkininkai galėtų įdėti daugiau pastangų, kad apsaugotų derlių.

Nuostolius atlygina ir miškininkai

Pasak VMU Panevėžio regioninio padalinio vadovo, jei žalą ūkininkų pasėliams padaro valstybės saugomas gyvūnas – stumbras, nuostolius už suniokotą derlių apmoka Aplinkos ministerija.

„Jeigu žalą ūkininko derliui padarė kiti laukiniai žvėrys – elniai, šernai, nuostolius atlygina medžiotojų būreliai, kurių prižiūrimi plotai yra netoli ūkininkų laukų. VMU Panevėžio regioninis padalinys netoli Krekenavos ir Naujamiesčio turi profesionalius medžioklės plotus ir, jeigu žvėrys iš tų plotų pridaro bėdos ūkininkų pasėliams, tuomet ūkininkams žalą atlygina Panevėžio regioninis padalinys. Padarytą žalą ūkininkams atlyginame kasmet, kai komisija įvertina padarytus nuostolius“, – aiškino G. Bronušas ir teigė, kad ūkininkams atlyginama iki kiekvienų metų sausio 6 dienos.

„Gavę sąskaitas apmokame ir pernai ūkininkams išmokėjome apie 37 tūkst. eurų. Tas lėšas esame numatę biudžete, nes uždirbame iš profesionalios medžioklės – turime planuoti išlaidas. Panevėžio rajone yra bendrovės, kurios apsitvėrė savo laukus nuo laukinių žvėrių antplūdžio, todėl jų nuostoliai dėl derliaus netekties mažesni. Beje, tvoras elniai, šernai apeina. Tik stumbrams tvoros – ne kliūtis. Jie jas nugriauna, tačiau ūkininkai kompensacijas už padarytus stumbrų nuostolius gaus iš Aplinkos ministerijos“, – kalbėjo G. Bronušas.

Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP

Živilės Večiorkutės nuotraukos